Lietuvos šeimų būklė

Nacionalinė šeimos taryba pristatė metinį pranešimą, kuriame atkreipė dėmesį į daugybę Lietuvos šeimoms kylančių iššūkių.
Pixabay.com nuotr.

Nagrinėjant švietimo situaciją, aptarta vykdoma pertvarka, pabrėžiant, kad šeimoms mokykla svarbi ne tik vaikų ugdymo, bet ir tėvų sutelktumo prasme. Joje susitinka įvairių sluoksnių žmonės, galintys kartu veikti, kurti bendruomeninius ryšius.

Apžvelgiant užimtumą išskiriamas žemas kaime gyvenančių šeimų užimtumas ir pajamos. Nedarbas – viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių darbingo amžiaus žmonės išvyksta arba emigruoja. Skurdas didžiausias tarp bedarbių. Balandžio 1 d. Užimtumo tarnyboje registruoti 82 304 bedarbiai vyrai ir 85 964 moterys, tačiau neaišku, kiek iš jų turi šeimas, kaip bedarbystė siejasi su vaikų priežiūra ar neįgalių asmenų slauga. Neužtikrinant paslaugų plėtros artimieji – dažniausiai moterys – iškrenta iš darbo rinkos, nutrūksta socialiniai ryšiai.

Nepakankamas dėmesys būsto problemos jaunoms šeimoms sprendimui siejasi su santuokų ir gimimų mažėjimu. Lietuvoje būsto problema viena aktualiausių. Jaunos šeimos ją sprendžia imdamos paskolas, nuomodamos butus. Socialinis būstas skiriamas, kai ypač bloga šeimos situacija. Svarbu, kad valstybinė būsto politika realiai švelnintų negailestingą laisvos rinkos poveikį šeimoms.

Sprendžiant ekonominės gerovės problemas svarbu, kad priemonės turėtų prevencinį pobūdį, susijusį su galimybių šeimoms pačioms spręsti problemas sudarymu. Ypač sudėtinga situacija šeimų, kenčiančių dėl priklausomybės: vienas didžiausių Europoje skaičius vaikų, gyvenančių su alkoholį vartojančiais asmenimis, mirtingumas nuo narkotikų perdozavimo du kartus didesnis už ES vidurkį, daugiau nei pusė nusikaltimų atlikti apsvaigus. Nėra pakankamas psichologinės pagalbos prieinamumas.

Vienas sėkmingo šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo rezultatų yra demografinė situacija. Šiuo metu duomenų apie šeimų skaičių Lietuvoje nėra, galima pasinaudoti tik 2011 m. surašymo duomenimis. Vykdoma namų ūkių apskaita negali atspindėti šeimų situacijos, nes namų ūkiai, kuriuose gyvena vienas žmogus Lietuvoje apima 38 proc.

Dėl demografinės situacijos vykstantis visuomenės senėjimas lemia priežiūros ir globos paslaugų poreikio didėjimą. Tai susiję ir su emigracija, kai vaikai palieka senyvus tėvus, todėl itin paklausios socialinės paslaugos. Socialinių paslaugų prieinamumo užtikrinimas, socialinės atskirties mažinimas savivaldybėse reikalauja nuolatinio biudžeto dalies didinimo.