Šilutės r. savivaldybės taryba svarstė, kokiais renginiais ir darbais pažymėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, kurio sukaktį visa Lietuva minės 2018 metų vasario 16 dieną.
Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė politikams pateikė 50 priemonių planą, kuriame numatyti įvairūs darbai ir renginiai. Pasak V.Griškevičienės, šimtmečio jubiliejaus minėjimas – dinamiškas, besikeičiantis, todėl planas gali būti pildomas renginiais, iniciatyvomis, kurie neįrašyti pirminiame plane.
Konservatoriai Sandra Tamašauskienė, Zigmantas Jaunius ir Arūnas Kurlianskas sakė, kad perskaičius renginių planą jiems susidaręs įspūdis, jog tik švėkšniškiai deramai pažymės valstybės atkūrimo šimtmetį.
Šimtmečio minėjime „veža“ švėkšniškiai
Jau Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto posėdyje švėkšniškis A.Kurlianskas stebėjosi, kad tik Švėkšnos seniūnijoje, jo supratimu, bus deramai paminėtas valstybės atkūrimo šimtmetis. Švėkšnoje jau šiemet ketinama pastatyti paminklą Nepriklausomybės akto signatarui Kazimierui Steponui Šauliui, sutvarkyti jo gimtinės aplinką Stemplių gyvenvietėje, įrengti signataro ekspoziciją Stemplių Šv. Aloyzo bažnyčioje. Stemplių gyvenvietės bendruomenė valstybės šimtmečio proga įsipareigojo paminklinėmis lentomis įamžinti savo kraštiečius savanorius, dalyvavusius kovose už Lietuvos valstybę 1918-1924 metais, ir laisvės kovotojus, dalyvavusius rezistencinėje kovoje 1944-1959 metais.
Švėkšnos seniūnija inicijavo „Nepriklausomybės akto kelionę per rajono seniūnijas“. Jos metu bus aplankytos visos 11 seniūnijų, kurioms bus perduota Lietuvos Nepriklausomybės akto kopija. Keliauti bus galima įvairiai: bėgti, važiuoti dviračiais, plaukti vandens transportu ir kt.
„Švėkšnos „Saulės“ gimnazija siūlo naujai pasodinti 1 ha ploto parką – pradės nuo Lietuvos atkūrimo šimtmečio ąžuoliukų alėjos.
Kitose seniūnijose, A.Kurliansko nuomone, nėra numatyta išskirtinių valstybės šimtmečio minėjimo renginių.
Kiti konservatoriai – S.Tamašauskienė ir Z.Jaunius savivaldybės Tarybos posėdyje pratęsė savo kolegos abejones dėl renginių plano turinio ir darbų išliekamosios vertės. Jie pastebėjo, kad nemažai renginių – panašūs į kasmetinius kultūros centrų renginius, tik pakoreguoti jų pavadinimai.
Tikslas – į 100-mečio minėjimus įtraukti kuo daugiau žmonių
Dėl išliekamosios renginių ir darbų vertės suabejojusiems politikams V.Griškevičienė aiškino, kad šimtmečio jubiliejaus minėjimo tikslas ir nebuvo susikoncentruoti į vieno ar kelių paminklų statybas. Svarbiausia – kuo daugiau žmonių įtraukti į veiklą. Ji teigė, kad įvairios Šilutės rajono institucijos, seniūnai, bendruomenės pateikė idėjas, siūlymus, kurias planuoja įgyvendinti minint atkurtos valstybės šimtmetį.
Renginių plane matoma, kad Šilutės muziejus ir biblioteka rengs regioninį projektą – dviračių žygį „Rask šimtmečio ženklus“.
Dalyviai galės pagal organizatorių sudarytą žemėlapį keliauti po Šilutės kraštą ir aplankyti, tvarkyti valstybingumą žyminčius objektus (pvz. pasipriešinimo judėjimo vietas, partizanų palaidojimo, suėmimo vietas ir pan.).
Šilutės teatras rengia spektaklio premjerą „Laisvės paženklinti“ – pirmųjų Lietuvos prezidentų dialogą (pamąstymus) apie laisvės svarbą dabartiniame pasaulyje.
Visame rajone bus rengiami žinių turnyrai, sportinės spartakiados, konferencijos, bus organizuojamos viktorinos, kūrybiniai konkursai, susitikimai, stovyklos, festivaliai, koncertai, parodos, rengiami ir publikuojami leidiniai.
Kita vertus, tie patys rajono politikai gerai žino, kad nė viena savivaldybės įstaiga 2017 metams negavo jokio specialaus finansavimo Valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. Vis dėlto Kultūros skyrius tikisi, kad savivaldybės Taryba 2018 metų rajono biudžete numatys lėšų kai kuriems darbams finansuoti.
Šilutė minės spalvomis ir knyga
Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis nesutiko su nuomone, jog šimtmečio renginių plane Šilutės rajonas nenumatė išliekamosios vertės darbų.
Meras minėjo, kad išliekamosios vertės turės ir jau pradėtas rengti leidinys „Viliojantis Šilutės kraštas“. Šioje knygoje – fotoalbume bus trumpas Šilutės krašto istorijos ir dabarties aprašymas su daugybe fotografijų apie reikšmingus įvykius ir darbus Šilutėje ir savivaldybės seniūnijose.
Pats vertingiausias istorinis – kultūrinis darbas – Savivaldybės užsakymu šilutiškio architekto Egidijaus Vidrinsko atliktas tyrimas „Šilutės miesto pastatų fasadų spalvinių sprendinių projektiniai pasiūlymai“. Šį architekto darbą, dedikuotą valstybės atkūrimo šimtmečiui, Savivaldybė ketina 2018 metais išleisti atskiru leidiniu.
E.Vidrinskas ištyrė, išmatavo ir nupiešė 112 pastatų, esančių Šilutės miesto istorinėje dalyje – Žuvų, Turgaus, Lietuvininkų, Tilžės gatvėse. Užfiksavo esamas fasadų spalvas ir parengė pasiūlymus, kokiomis spalvomis reikėtų fasadus atnaujinti (nurodyti dažų spalvų kodai), kad būtų išlaikytas originalus Šilutės istorinis vaizdas. Pasiūlymai parengti įvertinus senųjų pastatų vertingasias savybes.
Pasak V.Laurinaičio, remiantis šiuo unikaliu E.Vidrinsko darbu bus galima telkti miesto įstaigas, gyventojus kartu puoselėti miesto savitumą.
O V.Griškevičienės nuomone, E.Vidrinsko darbas bus naudingas šilutiškiams ne vieną šimtmetį, nes šiame tyrime pirmą kartą išsamiai užfiksuota Šilutės senųjų pastatų būklė, vaizdas, pateikti argumentuoti pasiūlymai, kaip tą vaizdą išlaikyti, kad miestas išliktų unikalus, kad jo negadintų namai – „išsišokėliai“, perdažyti „lopais“ ar mūsų miestui nebūdingomis spalvomis.
Toks paveldosauginis miesto pastatų tyrimas Lietuvoje atliktas pirmą kartą. Pasak V.Griškevičienės, projektas labai sudomino Kultūros paveldo departamentą – jo specialistai ketina susitikti su E.Vidrinsku ir paskleisti žinią apie jo darbą visoje Lietuvoje.
Savivaldybė dovanos fasadų dažų
Konservatorius Z.Jaunius suabejojo Savivaldybės galimybėmis priversti senųjų namų šeimininkus dažyti savo pastatų fasadus architekto E.Vidrinsko rekomenduotomis spalvomis.
Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis sakė, kad jokios prievartos nebus. Savivaldybė tiesiog įpareigos tų pastatų administratorių, bendrijas ar jungtinėmis sutartimis pastatų eksploataciją vykdančius asmenis, nusprendusius perdažyti fasadus, suderinti ketinimus su Savivaldybe. Tada ir bus pasiūlyti rekomenduojami atspalviai. Kad gyventojams būtų paskata dažyti senuosius namus siūlomomis spalvomis, Savivaldybės administracja tų pastatų šeimininkams nupirks fasadinius dažus. Namo gyventojams teks pasirūpinti tik dažymo procesu.
S.Šeputis sakė, kad fasadų dažai nėra pigūs, todėl, jo manymu, nedaug gyventojų užsigeis dažyti pastatą kokia nors kitokia spalva, negu siūlo nupirkti Savivaldybė.
Pasak S.Šepučio, tokio sumanymo sėkmė priklausys nuo savivaldybės politikų. Juk jiems teks spręsti, kiek lėšų jau nuo 2018 metų savivaldybės biudžete kasmet skirti pastatų dažams pirkti.
Savivaldybės tarybos nariai vienbalsiai pritarė valstybės atkūrimo šimtmečio priemonių planui.