Lietuvos studentai dėl darbo keistų gyvenamąją vietą

StudentsDėl gerų darbinės karjeros perspektyvų ir atlyginimo, Lietuvos studentai ryžtųsi keisti gyvenamąją vietą. Tai atskleidė Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų atliktas tyrimas „Akademinio jaunimo judumas darbo tikslais“. Tyrėjų teigimu, būtent darbinis mobilumas suteikia jauniems žmonėms šansą sėkmingai įsilieti į darbo rinką ir joje išsilaikyti. Tačiau jis taip pat skatina protų nutekėjimą į užsienį.

Tyrimą atlikę KTU Vadybos ir administravimo fakulteto darbuotojai ieškojo atsakymų į kol kas per mažai dėmesio sulaukiančius klausimus: ar Lietuvos akademinis jaunimas linkęs judėti įkandin darbo vietų? Kokios jų judumo kryptys? Kokios priežastys skatina akademinį jaunimą judėti darbo tikslais?

Tyrimo metu buvo apklausti baigiamųjų kursų universitetų ir kolegijų studentai, kurie studijų metais dirbo sezoninį arba nuolatinį darbą Lietuvoje ar užsienio šalyse.

Judumas – galimybė įsitvirtinti darbo rinkoje

Užimtumas yra vienas iš svarbiausių jaunų asmenybių tobulėjimą lemiančių veiksnių. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie nepalankią jaunimo padėtį darbo rinkoje, kuri užkerta kelią darbo rinkos dalyvių atsinaujinimui, didina disbalansą tarp pasiūlos ir paklausos, stabdo darnios ir inovatyvios visuomenės vystymąsi.

Šios negatyvios įžvalgos ir įvairūs scenarijai ne tik Europos Sąjungoje, bet ir Lietuvoje formuluoja esminius tikslus – būtinybę stiprinti jaunimo integraciją į darbo rinką bei didinti jų judumo galimybes. Būtent judumas darbo tikslais suteikia jaunimui šansą įsilieti į darbo rinką ir joje išsilaikyti.

Analizuojant aukštojo mokslo internacionalizaciją ir besikeičiančią tarptautinę rinką, judumas studijų procese tampa svarbia universitetų ir kolegijų studijų programų dalimi, pabrėžiančia pridėtinę vertę ne tik aukštosioms mokykloms, bet ir ypač patiems studentams, ugdant globaliai darbo rinkai būtinas kompetencijas.

„Visgi, pasigendama kompleksinių akademinio jaunimo užimtumo didinimo priemonių ir jų geografinio bei profesinio judumo tyrimų“, – teigia KTU Vadybos ir administravimo fakulteto docentė dr. Nida Kvedaraitė.

Išvažiuoja ir edukaciniais, ir darbiniais tikslais

Jos vadovaujama KTU mokslininkų grupė 2013 m. atliko tyrimą „Akademinio jaunimo judumo darbo tikslais tyrimas“, kurį pagal nacionalinę mokslo programą „Socialiniai iššūkiai nacionaliniam saugumui“ finansavo Lietuvos mokslo taryba.

N. Kvedaraitės teigimu, projekto tema pasirinkta neatsitiktinai – ją sąlygojo ankstesni jos ir kolegų atlikti tyrimai, atskleidę akademinio jaunimo ketinimus judėti edukaciniais, o ypač darbo tikslais Europos Sąjungos erdvėje.

Tai paskatino labiau įsigilinti į studentų ketinimų judėti darbo tikslais priežastis bei ieškoti novatoriškų sprendimų, siekiant padėti įsitraukti šiai socialinės grupei į nacionalinę darbo rinką, verslą bei kitas užimtumo formas.

Vilioja karjera ir didesnis uždarbis

Tyrimas parodė, jog daugiau nei pusė apklaustųjų (63 proc.) judėjo darbo tikslais. Iš jų 40 proc. respondentų buvo išvykę dirbti į kitą Lietuvos miestą ir/ar rajoną, o 22 proc. – į užsienio šalis.

Populiariausios užsienio darbo rinkos: Jungtinė Karalystė, Norvegija, Danija ir Vokietija. Nustatyta, jog minėtose užsienio šalyse didžioji dalis Lietuvos aukštųjų mokyklų auklėtinių buvo samdomi darbuotojai (71 proc.) ir dirbo nekvalifikuotą darbą (62 proc.).

„Akademinį jaunimą judėti darbo tikslais į užsienį labiausiai skatina profesiniai motyvai (karjeros perspektyvos) bei didesnis uždarbis. Be to, jų išvykimui neretai įtakos turi artimiausia aplinka – šeimos nariai“, – analizavo N. Kvedaraitė.

Tiriant studentų judumą Lietuvos darbo rinkoje, pastebėta, kad vis dar išlieka didelė regionų diferenciacija: studentai dirbti judėjo iš rajonų į didžiuosius miestus – Kauną, Vilnių ir Klaipėdą. Tokį jų apsisprendimą dažniausiai lėmė gautas patrauklus darbo pasiūlymas.

Protų nutekėjimo grėsmė

Vienas iš svarbiausių studentų judumą skatinančių veiksnių yra pasitenkinimas darbu, kuris sąlygoja jų pozityvų požiūrį į darbą ir poreikių patenkinimą. Nepasitenkinimas darbu sukelia neigiamas pasekmes: emocinį nestabilumą, saugumo jausmo praradimą, nekokybišką darbą.

Tyrimas atskleidė, kad į užsienio šalis išvykę dirbti studentai buvo labiau patenkinti gaunamu atlygiu už darbą palyginti su dirbančiais Lietuvoje. Darbo aplinką ir darbo pobūdį jaunimas vertino palankiai tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje.

KTU mokslininkai pabrėžia, kad akademinio jaunimo judumas darbo tikslais negali būti vertinamas vienareikšmiai. Viena vertus, jis suteikia aukštųjų mokyklų studentams galimybes pasisemti naujų žinių, įgyti įgūdžių ir praplėsti akiratį. Kita vertus, judumas kelia protų nutekėjimo ir praradimo grėsmę nacionaliniu mastu.

Siekiant to išvengti, svarbu inicijuoti dialogą tarp švietimo sistemos ir darbo rinkos atstovų bei ieškoti novatoriškų sprendimų, padedančių akademiniam jaunimui įsitraukti į nacionalinę darbo rinką.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.