Lietuvos stumbrų populiacija auga lėtai

Per 50 metų, kai į Lietuvą grąžinti stumbrai, atidaryti 2 aptvarai, o juose ir laukinėje gamtoje yra apie 280 gyvūnų. Gamtininkai pabrėžia, kad nors populiacija auga lėtai, priemonės situacijos gerinimui jau pradėtos įgyvendinti.

Stumbrai į Pašilių stumbryną atvežti 1969 m. 1973 m. gegužę 5 stumbrai buvo išleisti į laisvę, nuo to laiko laisvai gyvena miškuose. Šiuo metu šalyje yra apie 280 stumbrų: 220-230 Panevėžio, Kėdainių rajonuose, kur intensyviai vykdoma žemdirbystė, likusieji Dzūkijoje.

Keliolika metų stumbrus stebintis gamtininkas Romualdas Barauskas teigia, kad dauguma jų gyvena nedėkingoje zonoje, kur vykdoma didelė dalis šalies žemdirbystės. Dėl ūkininkų nepritarimo laisvėje gyvenantiems stumbrams, valstybė neskatina visuomenės pasididžiavimo šiais istoriniais gyvūnais, nors tai Lietuvos valstybės simbolis, mūsų istorinis palikimas. „Taip, stumbras tai ne stirna, ne kiškis, kai praeina tai tas poveikis ženklesnis, nėra ko norėti. <…> Tarp eilučių yra susiformavęs tikslas juos išmedžioti, kad neliktų laisvėje, o tik aptvaruose“, – dalinosi R. Barauskas.

Gamtininkas Marius Čepulis sutiko, kad nors stumbrai apsunkina ūkininkų kasdienybę, jų medžioklės įteisinimo artimuose planuose nėra. Tai tarptautinės raudonosios knygos rūšis, nors kai kurios šalys jau pernai kėlė šitą klausimą, ypač Lenkija.

Pasak M. Čepulio, problema ta, kad didelė stumbrų banda gyvena siauroje teritorijoje, kur daro žalą ne tik ūkininkams, bet ir sau. Dėl naujų genų trūkumo bandoje randasi išsigimimai, daugėja ligų bei ankstyvų mirčių. Jeigu jie pasklistų po visą Lietuvą, niekas nežinotų, kad jie yra ir jie tokių problemų nekeltų.

Buvo priimtas sprendimas tokią populiacijos būklę taisyti dalį stumbrų perkeliant iš vidurio Lietuvos į Dzūkiją, kur šiemet atidarytas stumbrynas. Ten bus formuojama nauja banda, kuri susitiks su stumbrais, atėjusiais iš Lenkijos ir Baltarusijos. Tikimasi, kad įvedus stumbrų su naujais genais populiacija taps sveikesnė.

Pagal Elta inf.