Ligoninę užplūdo traumuoti ir nušalę šilutiškiai, gydytojai įvardija rizikos faktorius

Atėjus šalčiams medicinos įstaigas užplūdo ir traumuoti bei galūnes nušalę žmonės. Ir Šilutės ligoninėje jau gydomi vyrai, nušalę kojas, o vienam pacientui prireikė net dalinės pėdų amputacijos.

asociatyvi nuotr.

Siūlo imituoti pingvino eiseną

Gydytojai jau daug metų kalba, kad šaltuoju periodu galūnes nušalti galima ir esant nulinei temperatūrai. Greičiau galūnes nušąla tie žmonės, kurių sutrikusi kraujotaka, pavyzdžiui rūkantys, sergantys cukriniu diabetu.

Šilutės ligoninės vyr. gydytojas Algis Starkus sako, kad didžiąja dauguma atvejų nušalimus patiria alkoholio vartoję žmonės, anot jo, tie du dalykai tarpusavyje labai susiję. Be to, pastarosiomis savaitėmis smarkiai sningant ir šąlant žymiai padaugėjo ir traumuotų pacientų. Pastarąją savaitę medikai gydė ir ne vieną kojų čiurnos ar rankų riešo traumas patyrusį pacientą.

Pasak gydytojo, tokias, o neretai dar ir galvos traumas dažniausia patiria tie, kas vaikšto į kišenes susikišę rankas. Be to, gydytojas primigtinai rekomenduoja nešioti pirštines ir kepures, į lauką eiti tinkamai apsirengus, nevaikščioti šlapia avalyne.

Pavojingiausia griūti aukštielninkam ant pakaušio ir susižaloti galvą arba kaklą. Pacientus, patyrusius tokias traumas, apžiūri chirurgai. Chirurgas Kasparas Gylys sakė, kad praėjusią savaitę ir Šilutėje buvo keletas atvejų, kai žmonės griuvo ant nugaros ir galva atsitrenkė į laiptų turėklus ar šaligatvio bortelį.

„Galvos smegenų ir kaklo slankstelių traumos labai pavojingos. Po tokios traumos, jeigu jaučiate pykinimą, galvos svaigimą, regos sutrikimus, sprando skausmą, nedelsiant kreipkitės pagalbos į gydytojus“, – sakė K. Gylys.

O ilgametis medikas A. Starkus šmaikštauja, kad gydytojai visada dalija vieną patarimą: esant ypač slidžiai kelių dangai vaikščioti imituojant… pingvino eiseną. Ką tai reiškia? „Ogi tiesiog šiek tiek palinkus į priekį, kad kūno masės centras irgi būtų perneštas į priekį. Tuomet kur kas mažiau tikimybės, kad virstant nukentės dar ir galva“, – sakė vyr. gydytojas.

Virsta ir jauni, ir seni

Ortopedai – traumatologai Gintaras Drūlia ir Audrius Budnikas irgi pastebėjo žymų traumų, susijusių su paslydimais ir nesėkmingais kritimais, pagausėjimą.

„Palyginti, kada tų traumų daugiau, ar kai pasnigę, ar kai sniego nėra ir slidu, neįmanoma, nes žmonės krenta vienodai. Dažniausiai vyrauja riešo, čiurnos traumos, rečiau peties traumos, raiščių patempimai, kaulų lūžiai“, – sakė G. Drūlia, laikinai einantis Chirurgijos – traumatologijos skyriaus vedėjo pareigas.

Kartais traumos, patirtos griuvus, baigiasi ir operacijomis, tai priklauso nuo lūžio padėties ir žmogaus elgesio. Jeigu pacientas nesilaiko gydytojo rekomendacijų ar įvykus traumai delsia kreiptis pagalbos į medikus, yra didesnė tikimybė, kad jam prireiks operacijos.

Gatvėse slysta ir virsta įvairaus amžiaus žmonės: tiek jauni, tiek vyresni. Gydytojas A. Budnikas pastebi, kad dažniau riešus traumuoja moterys, galbūt dėl to kad jų instinktas kitoks – krisdamos jos spėja pasiremti.

Žinoma, pasak gydytojų, virsti taip, kad išvengtum traumų, niekada neišmoksi, tačiau reikia imtis atsargumo priemonių. Gydytojai pataria kiekvieną kartą išėjus į lauką patikrinti, ar nėra slidu, dėvėti neslystantį padą turinčią avalynę. Ypač veiksminga priemonė – specialios apsaugos ant batų, jos padidina sukibimą su slidžia danga ir padeda apsisaugoti nuo griuvimo.

Visgi, jeigu paslydote ir virtote, o traumuotoje vietoje jaučiate skausmą, tinimą, kreipkitės į Priėmimo – skubios pagalbos skyrių tą pačią dieną.