Spustelėjus šalčiams, Šilutės, kaip ir visos Lietuvos ligonines, užplūdo traumuoti ligoniai: čia gydomi vyrai ir moterys, gatvėse ir namuose, ant slidžios dangos, griuvę ir įvairius lūžius patyrę, galūnes nušalę žmonės.
Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus sako, kad ligoninės traumatologai per pirmąsias 10 sausio dienų atliko geru trečdaliu daugiau operacijų, nei jų atlikdavo kitais metų mėnesiais, – daugiau nei 100. Laisvų vietų Traumatologijos skyriuje nebeliko.
Operuoti ne visada skubama
Iš vienos rajono seniūnijos dar gruodžio viduryje atvažiavęs vyras dar nevaikšto – medikai jam amputavo nušalusius abiejų kojų pirštus. Traumų skyriaus vedėjas Adulis Valodska pasakoja, jog šis vyras į medikus kreipėsi per vėlai, todėl gydymas jau nebegalėjo būti veiksmingas, pirštus reikėjo amputuoti. Bet ligonis tikėjosi išsisukti lengviau – iš karto amputuoti abiejų pėdų pirštų neleido. Taip tik uždelsė gydymą, prireikė antros operacijos.
Vyras pasakoja kojas nušalęs ne gatvėje, o namuose. Kaip tai atsitiko? Anot jo, gyvenąs antrame aukšte, o ten kambariai greit išvėsta, reikia dažnai kūrenti. Dėl kokių priežasčių nepasikūrė krosnies, nutyli.
Kitoje palatoje – tos pačios bėdos ištikta moteris, paguldyta tik praėjusią savaitę. Skyriaus vedėjas A.Valodska jau neabejoja – ir jai teks amputuoti pirštus.
Vedėjas pasakoja, jog nušalus galūnes labai svarbu kuo greičiau kreiptis į medikus. Pirmosiomis dienomis dar ir medikamentinis gydymas gali duoti rezultatų, audinių būklė gali atsistatyti. Todėl operuoti ne visada skubama, Kai kuriais atvejais ligonis kelias dienas stebimas. Tai priklauso ir nuo paciento amžiaus, ir nuo nušalimų gylio, ir nuo kitų priežasčių.
Alkoholis – papildomas rizikos veiksnys
Traumų skyriuje apstu ir kitokių būtent viduržiemiui būdingų pacientų. Paslydę ir gatvėse griuvę žmonės patyrė įvairiausių galūnių lūžių ir sąnarių išnirimų. Sunkesniais atvejais žmonėms buvo traumuota krūtinė, lūžo šonkauliai, buvo pažeista pleura, suspausti plaučiai. Praėjusią savaitę skyriuje gydyti keli tokie ligoniai.
Griūvama ne tik gatvėse, bet ir kiemuose, namuose. Kasdien patyrusių vadinamąsias slydimo ir griuvimo traumas, pasak ligoninės vyr. gydytojo – traumatologo D.Steponkaus, į skyrių paguldoma po 4-6. Beveik visus hospitalizuotus pacientus medikams teko operuoti. Taigi 6 čia dirbantys traumatologai ir dar 4 iš kitų mūsų rajono bei Klaipėdos gydymo įstaigų budėti atvykstantys jų kolegos darbo turi daug.
Nemažą dalį šios grupės pacientų vienija vienas bruožas – jie traumas patyrė būdami neblaivūs. Todėl medikai, anot D.Steponkaus, visos kaltės neverčia tik žiemos orams ir nevalytoms gatvėms. „Alkoholis visada buvo papildomas veiksnys, dėl kurio darbo mums nepristigdavo. Išgėrę žmonės visada elgiasi ne taip atsakingai, todėl žymiai dažniau nukenčia“, – sako D.Steponkus.
Vyr. gydytojas priduria, kad ligoninės pacientai sudaro tik mažąją dalį visų vadinamųjų šalčio aukų. Dar kelis kartus daugiau jų keliauja tiesiai į Priėmimo – skubios pagalbos skyrių arba į Konsultacinę polikliniką. Suteikus pagalbą Konsultacinėje poliklinikoje, dažnam lengvesnę traumą patyrusiam žmogui užtenka ambulatorinio gydymo.
Ir benamiai moka savim pasirūpinti
D.Steponkus sako, kad prieš 10, 15, 20 metų gatvėse traumuotų ir galūnes nušalusių ligonių būdavo žymiai daugiau. Jis prisimena, kad per pusdienį poliklinikoje tekdavo priimti po 10-15 ir dar daugiau traumas patyrusių pacientų.
Kodėl jų sumažėjo? Priežasties medikai nežino. Tik tarpusavyje pasvarsto, kad galbūt dabar benamiais rūpinamasi labiau, nes atsirado daugiau visokių visuomeninių ir labdaros organizacijų. Gal prisidėjo ir tai, kad tinkamos avalynės dabar lengviau gauti, kartais gerus batus gali įsigyti vos už kelis litus ar gauti už dyką.
Kai kurie benamiai irgi išmoko savotiškai savimi pasirūpinti. Štai gruodį kojas nušalęs vyras kelias savaites gydytas Traumų skyriuje ir jam čia, matyt, labai patiko. Kur buvęs, kur nebuvęs jis, pasak D.Steponkaus, ir dabar vis suka ratus aplink Priėmimo skyrių. Jei medikai nepakviečia, pats vidun užeina. Guodžiasi, kad jam bloga, kad šalta gatvėje, kad jis neturi kur eiti.
Būna, kad ir praeivių iškviesta greitoji pagalba jį į ligoninę vėl atveža tiesiog iš gatvės, iš pusnies paimtą…
„Gydytojai privalo visada ištiesti žmogui pagalbos ranką“, – tokia D.Steponkaus mintimi besivadovaujantys medikai 60-metį vyrą prausia, sušildo, lašinę stiprinančių skysčių jam sulašina. Bet kitą dieną vėl priversti jį išprašyti, nes ligoninė – ne nakvynės namai.
„Laukiame socialinių paslaugų centro atidarymo, viliamės, kad tada turėsime mažiau tokių nuolatinių savo klientų“, – sako ligoninės vadovas.
Pasidžiaugti medikai gali nebent tuo, kad ligoninėje tie žalingų įpročių turintys pacientai laikosi nustatytos tvarkos ir režimo. Girtauti bijo, matyt, todėl, kad žino – juos gali greit išrašyti.