Ligų ir senatvės kankinamas arklys – užmigdytas

thumb potvynis arklys„Šilutės naujienų“ 3 numeryje spausdinome straipsnį „Sergančio arklio klajonės: iš potvynio vandenų į išnuomotą tvartą“. Jame rašėme apie tai, kaip Vokietijos piliečiui Kristof Govron priklausančio sunkiai sergančio arklio klajonės po užlietą Žalgirių kaimą iškėlė viešumon gyvulio nepriežiūros problemą.

Šiandien pateikiame situacijos atomazgą – arklys jau užmigdytas.

Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininkas Edmundas Ciparis informavo, jog arklys buvo grąžintas savininkui, kai šis pasižadėjo juo tinkamai rūpintis ir jį gydyti.

K.Govron savo gyvulio gydytoju pasirinko veterinarijos gydytoją Joną Valutį, mat jis šį arkliuką jau buvo gydęs ankstesniais metais.

Vis dėlto apžiūrėjęs arklį vet. gydytojas nusprendė, kad gydymas nebeturi prasmės dėl kelių priežasčių. Anot veterinaro, gyvulio ligos jau įsisenėjusios, o jis pats – senas, todėl pasiekti gerų gydymo rezultatų, net ir įdėjus daug kantrybės ir lėšų, vis tiek nepavyktų. Todėl ir J.Valutis patarė K.Govron jo arklį užmigdyti.

Redakcija gavo J.Valučio laišką, kuriame jis teigia, kad visuotinis žiniasklaidos pasmerkimas, kurio prieš savaitę apsčiai kliuvo K.Govron, yra neteisingas.

„Gana vieningai buvo smerkiamas šio arklio šeimininkas už jo kankinimus, nesirūpinimą ir panašiai. Turiu pripažinti, kad kumelė vardu Skuzia, iš tiesų turėjo sveikatos problemų. Man teko ją gydyti dar 2011 metų rudenį. Pavyko kiek stabilizuoti jos sveikatos būklę, tačiau chroniškas, įsisenėjęs galūnių sąnarių artritas paliko savo pasekmes. Ši kumelė jau keleri metai nebebuvo tinkama nei darbui, nei pramogai ir buvo tik žmogaus draugas. Jai buvo reikalingos sausos ganyklos, šiltas tvartas.

Tokių sąlygų p. Kristof kumelė Žalgirių kaime neturėjo. Jau tada siūliau minėtą gyvulį kokiu nors būdu realizuoti“, – rašo J.Valutis.

Veterinaras mano, jog teigti, kad p. Kristof nesirūpino savo gyvuliu, negalima. Anot J.Valučio, pagal savo galimybes ir suvokimą jis ja rūpinosi, jaudinosi dėl jos sveikatos, šėrė, girdė, gydė ir globojo. „Jis labai norėjo ją išsaugoti, ieškojo galimybių, kur patalpinti“, – rašo vet. gydytojas.

Vertinant situaciją J.Valutis siūlo turėti omenyje, kad pats gyvūno šeimininkas neturi jokios nuosavybės, jo paties gyvenimo sąlygos yra daugiau negu kuklios.

„Pats p. Kristof yra labai draugiškas, noriai bendraujantis, mandagus. Jis buvo ryžtingai nusiteikęs saugoti savo gyvulį. Buvo labai nelengva, padedant jo artimiems draugams, įkalbėti užmigdyti gyvulį, šis veiksmas jam buvo labai skaudus“, – teigia J.Valutis.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.