Vis didėjantis narkotikų ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas – nerimą keliantis socialinis reiškinys ir tarp suaugusiųjų, ir jaunų Lietuvos žmonių. Šilutė – ne išimtis.
„Pasidžiaugti galima nebent tuo, kad augant problemos mastams daugėja ir ją suvokusių bei gydytis pasiryžusių žmonių“, – sako UAB Šilutės psichikos ir psichoterapijos centro socialinė darbuotoja Nijolė STANKIENĖ.
Specialistė parengė projektą „Psichikos sveikatos gerinimas“ ir jam vykdyti iš rajono Savivaldybės Sveikatos fondo gavusi 2000 litų subūrė iš narkomanijos liūno išlipti norinčių ir pakaitinio gydymo metadonu programoje dalyvaujančių žmonių savitarpio pagalbos grupę.
Sunkiausia – integruotis į visuomenę
Sergantieji priklausomybės ligomis dažniausiai yra nuo visuomenės atskirti žmonės, jau praradę darbus ir šeimas, jiems trūksta socialinių įgūdžių. Pasak projekto koordinatorės N.Stankienės, šiuo metu Lietuvoje taikoma reabilitacijos sistema tokius žmones gydo, bet socialinės integracijos į visuomenę aspektai yra pamirštami. Todėl nereti atvejai, kai gydymo programoje dalyvavusiam žmogui sunku integruotis į visuomenę, o tada ratas užsisuka iš naujo – žmogui vėl gresia degradacija ir socialinė atskirtis.
Priklausomybė nuo narkotinių medžiagų veikia visas žmogaus gyvenimo sritis. Tokių žmonių socialinis gyvenimas yra sutrikęs, šeiminiai ir darbiniai santykiai arba jau nutrūkę, arba tapę konfliktiški.
Narkotines medžiagas vartoję žmonės patiria sunkumų bendraudami, išklausydami kitą ir išsakydami kritiką, dažnai jie elgiasi impulsyviai, nevaldo emocijų.
Atkurti įprastą elgesį dažnai trukdo prarasti arba nepakankamai išvystyti socialiniai įgūdžiai, užtat gerai išvystytas mokėjimas manipuliuoti kitais. Aktyviai narkotikus vartoję žmonės manipuliuoti išmoksta tobulai, nes šį gebėjimą nuolat tobulina išsisukinėdami nuo atsakomybės už savo elgesį ir jo pasekmes.
Suprasti gali tik tokie patys
„Priklausomybės ligomis sergančių žmonių socialinė reabilitacija neturėtų vykti tik kovojant su pačia priklausomybe. Ji turi apimti ir kitą svarbų aspektą – integraciją į visuomenę, ugdant bendruosius gebėjimus ir socialinius įgūdžius. Reabilitacija yra būtinas viso sveikimo proceso komponentas, nes labai svarbu atkurti žmogaus fizinį, psichologinį, emocinį, ekonominį ir socialinį statusą“, – sako specialistė.
Sprendžiant priklausomybės ligomis sergančių žmonių problemas vis labiau išryškėja darbo savitarpio pagalbos grupėse svarba. Priklausomybių turintiems žmonėms ypač svarbu supratimas ir palaikymas, o geriausiai juos suprasti ir gali tik tie, kurie patys turi tokių problemų arba yra tai išgyvenę. Būtent šiuo principu ir paremtas savitarpio pagalbos grupės kūrimas.
Pasitikėjimo savimi skatinimas ir beviltiškumo jausmo mažinimas, darbiniai, bendravimo ir kiti žmonių poreikiai gali būti patenkinami būtent grupinio darbo metu. Taip formuojasi drausmė, atsakomybės jausmas, sveikos gyvensenos įgūdžiai ir geri santykiai su šeima bei aplinkiniais. Bendraudami savitarpio pagalbos grupės nariai įgyja daugiau motyvacijos keisti savo elgesį ir gyventi blaiviai, išmoksta įveikti stresą, bendrauti su aplinkiniais, spręsti konfliktus, greičiau įsijungia į darbo rinką.
Vyksta paskaitos ir diskusijos
Kiekvieną ketvirtadienį susirenkančios šilutiškių grupės nariams formuoti naujas vertybines nuostatas padeda įvairūs lektoriai. Štai priklausomybės ligų konsultantas Mindaugas Karpuška su grupės nariais kalbėjosi apie motyvacijos svarbą sveikimui, organizacijos „Pozityvus gyvenimas“ vadovas Jurgis Andriuška jiems pasakojo, jog gyventi visavertį gyvenimą įmanoma net ir būnant užsikrėtus žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV).
Šios programos dalyviai nuolat bendrauja su reabilitacijos centro „Gabrielius“ darbuotojais ir gyventojais, jau susitiko ir su dvasinės, psichologinės bei socialinės pagalbos bendruomenės „Taikos kelias“, įsikūrusios Gurgždžių kaime, vadovu ir darbuotojais.
Apie ilgalaikius ir trumpalaikius darbus ir galimybes įsidarbinti pasveikti pasiryžusiems žmonėms pasakojo Darbo biržos specialistai, o su galiojančiais įstatymais ir teisės aktais supažindino teisėsaugos atstovai.
Ypač atviras buvo pokalbis su Šilutės anoniminių alkoholikų klubo nariais. Svečiai pasakojo apie savo išgyvenimus ir ilgus kelius iki blaivybės, apie priežastis, paskatinusias pasiryžti gyventi kitaip. Jie irgi ypač akcentavo to paties likimo draugų supratimo ir palaikymo svarbą tame ilgame kelyje, palaikymo, kuris įmanomas tik grupėje.
Grupėje taip pat vyksta diskusijos, užsiėmimai naudojant dalomąją medžiagą, vykdoma švietėjiška veikla. „Greitų rezultatų nežadame nė vienam, bet padedame pažinti savo skausmą ir pasinaudoti juo kaip postūmiu keistis“, – sako projekto koordinatorė.
Nauda yra ir visuomenei
N.Stankienė džiaugiasi net menkiausiu savo globotinių pasiekimu, kiekvienu žingsneliu į priekį. Štai iš 7 grupės narių, tarp kurių – dvi moterys ir 5 vyrai, trys turi nuolatinius darbus. Tai šiems žmonėms yra didelė atrama grįžtant į gyvenimą. Ji mato, kaip keičiasi šių žmonių savivertė, mąstymas, kaip auga pasitikėjimas savimi ir vis mažėja agresija, kaip vis lengviau jiems tampa bendrauti su aplinkiniais. Todėl neabejoja, kad netrukus ir kiti grupės nariai turės daugiau galimybių užmegzti nuolatinius darbinius ryšius.
Grupės vadovė labai dėkinga visiems, suprantantiems socialinės reabilitacijos svarbą. Ypač – labdaros organizacijos „Šilutės Sandora“ vadovei Astritai Liepienei, iš kurios visada sulaukia supratimo ir konkrečios paramos.
Gruodžio mėnesį projekto laikas baigiasi, tad kas po to? – klausiame specialistės. „Trumpalaikės priemonės norimų rezultatų neduoda, todėl tą veiklą reikėtų tęsti ir ateityje“, – sako ji. Ir turi vilties, jog pavyks gauti lėšų ir projekto tęstinumui, mat šis darbas – ne tik kova už kiekvieną žmogų. Tai dar labai svarbu ir visuomenei, nes padeda mažinti nusikalstamumą rajone.