Literatūrinio rudens belaukiant – susitikimas su Giedre Bulotaite

Sveikinimai viesniaiŠilutės F.Bajoraičio viešojoje bibliotekoje įvyko kraštietės Giedrės Bulotaitės knygų „Gailutė“ ir „Girios minklės“ pristatymas. Jame dalyvavo Šilutės M.Jankaus ir Pamario pagrindinių mokyklų mokiniai, viešnios klasės draugai. Vaikai autorei paruošė siurprizą – ketvirtokai Meda Siliūtė ir Žygimantas Augustas atliko muzikinį kūrinį „Raudoni vakarai“, taip viešnią pasveikindami su artėjančiu gimtadieniu. Kiti vaikai skaitė ištraukas iš jos naujų knygelių bei užminė susirinkusiems minklių.

G.Bulotaitė renginio metu kalbėjo, kad vaikystė – ypatingas metas, kai galima viską įsidėmėti iki smulkmenų, pastebėti, kas aplinkui dedasi. Vaikystės prisiminimai patys smagiausi. Autorė mėgsta užsiimti su savo dukraitėmis, kurias per žaidimą moko kurti, nes kūryba ir yra žaidimas. Su sodyboje besisvečiuojančiomis dukraitėmis ji žaidžia, eina į gamtą, ir vaikai pradeda patys kurti, fantazuoti apie vabalus, driežus, stirnas. Taip ji žaisdavo ir su savo pedagoge močiute.

Anot autorės, graži yra mūsų žemė, tik mes nežinome, kas joje vyksta. Susitikimų metu G.Bulotaitė dažnai vaikų paklausia: „Kas yra skiedra?“ Retas kuris žino teisingą atsakymą. Menininkės nuomone, mūsų graži, turtinga ir labai sena kalba pradėjo pašėlusiai džiūti, ji keičiasi, modernėja ir mes netenkame daug žodžių.

Viešnia sakė, kad rašyti pradėjo netyčia. Rašinėjo, o paskui pamatė, kad išeina knygelė. Taip ji tapo knygų kūrėja, nors iš tikrųjų yra dailininkė. Anksčiau autorė manė būsianti biologė. Nuo pat vaikystės su draugais ji mėgo rengti spektakliukus ir negalvojo, kad pradės rašyti. Ji daug sportavo – šuoliai į vandenį, greitasis čiuožimas, dar ir dabar mėgsta pačiuožti savo senomis pačiūžomis.

Savo knygelėse G.Bulotaitė su švelniu humoru pasakoja apie girios gyventojų rūpesčius, žaismingai įasmenina jų bendravimą, aukština darbštumą, nuoširdumą ir draugystę. Ji pati yra ir tekstų autorė ir knygų dailininkė. Knygelėse pateikiamos istorijos apie gyvenimą girios glūdumoje esančiame vienkiemyje, pasakojama apie jį supančią gamtą, jos gyventojų nutikimus.

Parašiusi knygelę, autorė pati ištaiso klaidas, surenka tekstą, iliustruoja kūrinį savo fotografijomis, kuriose užfiksuoti gamtos vaizdai, sumaketuoja, kad būtų gerai vaikams skaityti, įrašo į laikmeną ir nuneša į spaustuvę.

G.Bulotaitė daugiausia laiko praleidžia sodyboje Labanoro girioje, tačiau kartais grįžta į studiją Vilniuje. Pasak jos, dar vaikystėje ji suvokė esanti gamtos vaikas ir kuo toliau, tuo labiau įsimyli buvimą sodyboje.

Šiuo metu G.Bulotaitė rašo septintąją knygą vaikams. Suaugusiesiems yra išleidusi 12 poezijos knygų. Profesionali dailininkė yra išbandžiusi daug meno technikų, išskyrus skulptūrą. Be to, G.Bulotaitė yra keturių rekordų savininkė, iki šiol dar niekas jos nenurungė. Ji yra nutapiusi keturis miniatiūrinius akvarelės darbelius, kurie buvo pastebėti ir pelnė „Faktum“ rekordų agentūros diplomus. Paskutinis darbas – 1 milimetro didumo mergytės portretas, kurį padovanojo gimtosios Plungės muziejui.