Buvusio Švėkšnos specialiojo ugdymo centro, kuris dabar pervadintas Švėkšnos „Diemedžio“ ugdymo centru, kolektyvas iš pačios Švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės išgirdo verdiktą: įstaiga palaipsniui turės sumažinti čia gyvenančių ugdytinių skaičių iki 30. Kiek liks darbuotojų iš dabar esančių 87, niekas dar nežino, ir net ministrė to nedrįso pasakyti.
A.Pitrėnienė paprašė pedagogų, kurie yra pasiryžę dirbti savo mokykloje, padėti sukurti naują požiūrį į vaiką, ugdymo filosofiją, vertybes. Jos nuomone, kiekvienas čia dirbantis žmogus turi gyventi su vaiko gerovės filosofija, būti taip, kaip buvo nebegali.
„Diemedžio“ ugdymo centras turi tapti vaikams gerumo namais. Čia atvyksta gyvenimo, suaugusių žmonių nuskriausti vaikai, todėl mes visi ir privalome prisiimti atsakomybę už vaikams padarytą žalą“, – kalbėjo ministrė.
Nei pakarti, nei paleisti
„Diemedžio“ ugdymo centro kolektyvo nariai „Šilutės naujienoms“ sakė, kad jau kelintas mėnuo jie nežino, ar išsaugos savo darbo vietas, – liko nei pakarti, nei paleisti. Visi gerai prisimena Prezidentės Dalios Grybauskaitės žodžius, po Švėkšną išgarsinusio moksleivių prostitucijos skandalo, kad ugdymo centrą reikia panaikinti, kad tokios mokyklos egzistuoja tik tam, kad čia dirbantieji gautų atlyginimus.
Dabar jau kalbama, kad centre liks tik iki 30 moksleivių, tačiau niekas nežino, kam iš 87 darbuotojų bus įteikti atleidimo lapeliai. Iš minėto skaičiaus darbuotojų yra 21 vyras. Moterys mano, kad jiems bus daugiau galimybių išlikti savo darbo vietose, nesdirbant su vaikais, kurie turi emocijų ir elgesio sutrikimų, vyrai labiau drausmina, gali apsiginti.
Su „Šilutės naujienomis“ kalbėjusi pedagogė sakė, kad auklėtinių agresijos metu jai jau teko patirti ne vieną traumą: nuo spyrio yra plyšęs kojos raumuo, išnarinta ranka, ne kartą durta tušinuku. Panašių išpuolių – smūgių kumščiu, spyrių ir t.t. – yra patyrę dauguma pedagogų ar kitų darbuotojų.
„Kai girdime vaikų teisių specialisčių kalbas apie tai, kaip reikia viską įveikti gerumu, pokalbiais ir t.t., labai norėtume pamatyti jas pačias šalia tuomet, kai vaikus ištinka agresijos priepuoliai. Tuomet skraido kėdės, gėlių vazonėliai, vadovėliai. Reikia apsaugoti ne tik save, bet ir kitus vaikus. Būna situacijų, kad ne tik kalbomis, bet ir keli pedagogai nepajėgia sutramdyti įsisiautėjusio jaunuolio. Yra tekę kviestis policiją, kuri turi teisę panaudoti specialius veiksmus ir priemones“, – pasakojo pedagogė.
Darbuotojų niekas neišgirdo
Ministrę A.Pitrėnienę pasitiko, aprodė senąsias ir jau rekonstruotas centro patalpas bei dalyvavo susitikimo aptarime l.e. direktorės pareigas Birutė Šimkuvienė bei būrelis pedagogų ir auklėtojų.
Ministrė domėjosi, ar nesutilptų 30 ugdytinių mokytis ir gyventi viename jau iš dalies rekonstruotame pastate. Ją domino turimos vaikų laisvalaikio ir relaksacijos priemonės, domėjosi, kaip dažnai vaikai gali pasinaudoti cirkuliacinėmis vandens voniomis, šviesos, muzikos terapijų, žaidimų kambariais.
Apžiūrėjusi gyvenamuosius kambarius A.Pitrėnienė pastebėjo, kad ilgo koridoriaus bendrabutis toli gražu neprimena vaikams namų sąlygų. Ministrės nuomone, rekonstruojant likusias gyvenamąsias patalpas vertėtų pamąstyti, kaip jos galėtų būti pertvarkytos, kad vaikai gyventų šeimynomis į butus panašiose patalpose.
Pedagogės ministrei rodė jų jau anksčiau paruoštus planus, kaip galėjo būti pakeistas patalpų planas, kad rekonstruotame pastate būtų įkurtos bent porai šeimynų pritaikytos patalpos. Tačiau rekonstrukcijos užsakovas – rajono Savivaldybės administracija – į jų pastabas nekreipė dėmesio. Net vaiko nusiraminimo kambaryje nėra minkštų sienų, kad vaikai agresijos priepuolio metu nesusižalotų. Pedagogėms buvo paaiškinta, kad rekonstrukcijos projektuotojai Lietuvos statybos reglamentuose nerado tokio kambario su minkštomis sienomis projektavimo sąlygų.
Pedagogai nori seminarų
Ministrė A.Pitrėnienė pažadėjo išpildyti centro pedagogių pageidavimą surengti seminarą su kelių ministerijų ar departamentų atstovais. Pedagogės sakė, kad incidentų metu išryškėjo nemažai situacijų, kurios nėra aiškios, – kaip teisingai turėtų elgtis su vaikais dirbantys žmonės. Todėl „Diemedžio“ ugdymo centro darbuotojai nori pabendrauti ne tik su Švietimo ir mokslo ministerijos specialistais, bet ir su kompetentingais policijos, vaiko teisių, sveikatos priežiūros atstovais.