Per mažai daržovių
Lietuviai, lyginant su kitų ES valstybių piliečiais, maitinasi gana sveikai. Lietuva pagal suvartojamų daržovių porcijų kiekį užima 8 vietą, o pagal vaisių suvartojimą – 18 vietą. Pasak E. Gavelienės, nors lietuviai kasmet valgo sveikatai palankiau, dar yra spragų. Lietuvių mityboje trūksta daržovių, kiek mažiau trūksta vaisių, pastebimas ir per didelis mėsos produktų vartojimas.
Rečiausiai į mitybą įtraukiamos tos daržovės, kurios senesniuose tradiciniuose receptuose įvardijamos kaip esminės. Lietuvių mityboje pasigendama ankštinių daržovių, nepaisant to, kad įvairiausias pupeles ar žirnius galėtume vadinti tradicinės lietuvių virtuvės sudėtine dalimi. Jau keletą metų tolstame nuo savo tradicijų ir renkamės kitų kultūrų patiekalus. Gerokai mažiau vartojama ir sezoninių daržovių ar šakniavaisių, pastebimas riešutų ir sėklų vartojimo sumažėjimas. Visų šių produktų įtraukimas į mitybą susijęs su žmogaus gyvenimo tempu: kuo tempas didesnis, tuo sunkiau rasti laiko maisto gaminimui.
Dėl susilpnėjusio imuniteto dažnai kaltiname sezoniškumą, nepastebėdami, kad žiemą prastėja ir mūsų mityba. To neturėtų būti – skirtingais sezonais privalo keistis tik daržovių proporcijos. Nepriklausomai nuo sezonų keitimosi žmogui reikalingos tos pačios maistinės medžiagos, dažniau į mitybą reikia įtraukti tik sezonines daržoves. Vasaros sezonu maisto porcijoje du trečdalius daržovių turėtų sudaryti šviežios daržovės, trečdalį – termiškai apruoštos, raugintos. Žiemos sezonu šią proporciją reikėtų taikyti atvirkščiai.
Nutukusių mažiau
Vertėtų atsižvelgti ir į sergamumą. Gydytoja teigia, kad lyginant šiuos rodiklius Lietuva pasirodo geriau nei kaimyninės šalys. „Kaimyninėse šalyse mitybos tendencijos gana panašios, visi mūsų kaimynai valgo per mažai daržovių ir vaisių. Visgi, jei norime susidaryti pilną vaizdą apie šalies mitybą, derėtų atkreipti dėmesį į sergamumo nutukimu rodiklius. Tarp Baltijos valstybių daugiausia nutukimu sirgo latviai – kiek daugiau nei 22 proc., Estijoje šia liga sirgo apie 22 proc., o Lietuvoje šis procentas nesiekė 19 proc. Sveikatai palankaus maitinimosi lyderės yra šiaurės šalys. Norvegijoje šios ligos sergamumo rodikliai vieni žemiausių pasaulyje, o ir maisto bei receptų pasirinkimas yra artimas sveikatai palankiam maitinimuisi“, – sako E. Gavelienė.
Mitybos įpročius, vaikai atsineša iš šeimos. Augantis sveikai besimaitinančių lietuvių skaičius sąlygoja, kad jų vaikai taip pat maitinsis sveikatai palankiai. Visgi vaikų, sergančių nutukimu, skaičius pastaraisiais metais vis didėja.
„Sveikatai palankus maistas skinasi kelią ir į vaikų ugdymo įstaigas. Viliuosi, kad vaikai vis dažniau atkreipia dėmesį į tai, ką valgo ir sistemingai daro savo pasirinkimus. Visgi saldžiųjų gėrimų ir saldumynų suvartojimas yra didelis, o juos dažniausiai perka jaunesni pirkėjai. Nepaisant gerėjančių mitybos įpročių, vaikų, sergančių nutukimu, skaičius auga, o tam didelę įtaką turi saldūs produktai. Vienas pagrindinių nutukimą skatinančių komponentų vaikų mityboje ir yra saldūs gėrimai, tad raginčiau tėvus įkalbinti vaikus rinktis kitas alternatyvas. Tik sveikus pasirinkimus darantis vaikas gali ateityje išvengti sveikatos problemų“, – teigia dr. E. Gavelienė.
Pagal BNS inf.