Macikų bendruomenė sukilo išsaugoti mišką nuo plyno kirtimo

Macikų gyvenvietės bendruomenės nariai, ypač tie, kurių sodybos yra šalia miško, tik prieš porą savaičių sužinojo, kad netrukus tas miškas bus plynai iškirstas.

Išėję pasivaikščioti su vaikaičiais po mišką vietiniai sako net nustėrę, kai pamatė, kad visi medžiai suženklinti (sukleimuoti) plynam kirtimui. Jie netruko išsiaiškinti, kad medžiai dar nekertami tik todėl, kad dabar paukščių perėjimo metas, kuris tęsis iki rugpjūčio 1 dienos.

Macikų gyventojams sunku įsivaizduoti, kad gyvenant visai šalia Šilutės miesto aplinkkelio ir kelio į Žemaičių Naumiestį vos 4,5 ha miško sklypas gali būti plynai iškirstas. Medžių amžius čia nesiekia nė 100 metų.

Sklypas priklauso Klaipėdos gyventojui, tad jam tikriausiai nerūpi nei kaip atrodys Šilutės pakraštys – Macikai, nei ten gyvenančių žmonių aplinka.

Mišką kirsti pradėjo prieš 6 metus

Macikuose esančio ūkinio miško 4,5 ha savininkai Rolandas ir Sandra Maskaliovai apie 3 ha miško plotą plynai iškirto jau prieš 6 metus.

Pirmasis tokio kirtimo nepatogumus išgyveno Apolinaras Stonys – visas iškirsto miško plotas tiesiogiai ribojasi su jo sodyba. Jis pasakoja, kad tuomet net negalėjo tikėtis, jog visą laiką gyvenęs šalia miško liks gyventi šalia kirtavietės.

A. Stonys sako, kad tuomet guodė miško savininko pažadai, jog jis kirs mišką, palikdamas medžių juostas pakraščiuose, o kirtimo vietoje bus atsodintas naujas miškas.

Tačiau dabar akivaizdu, kad tai buvo tik kalbos. Tuometinio kirtimo vietoje liko tik keli medžiai, o naujo miško sodinimas taip ir neprasidėjo.

Visi 3 ha buvusio miško dabar apaugo krūmynais ir savaime sudygusiais lapuočiais medeliais.
Nenori plynos kirtavietės kaimynystės

Macikuose gyvenančios Avižinių, Balnių, Gylaičių, Tchomsen, Stonių, Jagintavičių, Pavilonių šeimos, kartu su Macikų seniūnaičiu Stasiu Varkaliu jau rinkosi ir aptarė kokių veiksmų galėtų imtis, kad apsaugotų savo aplinką nuo plynos kirtavietės. S. Varkalis neabejoja, kad miško savininkas ar tokių miškų priežiūros institucijos turėtų įsiklausyti ir į miško kaimynystėje gyvenančių žmonių pageidavimus. Juk jeigu bus iškirsta Maskaliovams priklausanti likusi 1,5 ha miško dalis, tai 9 sodybos atsidurs plynos kirtavietės kaimynystėje. Dabar dar likusi miško juosta jiems svarbi ne tik dėl aplinkos vaizdo, bet yra ir gera užtvara nuo vyraujančių vakarinių vėjų bei aplinkkeliu važiuojančio transporto garsų.

Visi gerai supranta, kad jie negali uždrausti miško savininkui ūkininkauti savo miške. Tačiau gyventojai mano, kad miške galima ūkininkauti nebūtinai iškertant jį plynai. Juk galima leisti kirsti tik subrendusius ar pažeistus medžius? Juk taip ūkininkauja kitas 2,3 ha greta esančio miško savininkas. Jis miške kas kelis metus kerta tik suaugusius, brandžius ar vėjų pažeistus medžius ir niekam jokių prieštaravimų ar abejonių nekyla.

Vadina istoriniu mišku

Istorikė Ramutė Jagintavičienė sakė, kad čia pat, netoli kertamo miško yra užaugusi ir dabar gyvena. Ji šį mišką vadina istoriniu, nes jis yra aprašytas net dviejose knygose. Hermanas Zudermanas šį mišką yra aprašęs knygoje „Jonas ir Ertmė“, miškas aprašytas ir Broniaus Antanaičio knygoje apie Macikų koncentracijos stovyklą „Žodžiai iš pragaro“. Minima, kad šiuo mišku belaisviai buvo vedami darbams į Šilutę, aukų palaikai vežami į Armalėnų kapines.

Vingaudas Gylaitis sakė, kad jau po pirmosios dalies miško plyno kirtimo jis savo sodyboje pradėjo girdėti Šilutės aplinkkelio transporto garsus. Jo manymu, plynai iškirtus likusią dalį miško tie triukšmai tik sustiprės.

Monika Plėvytė Tchomsen net neįsivaizduoja, kaip reikės paaiškinti savo vaikaičiams, kodėl sunaikintas – plynai iškirstas miškas. Juk jame tiek daug ir jaunų medžių. Juk neliks net ir tų kelių ąžuolų, kuriuos ji kartu su savo vaikaičiais aplanko šv. Velykų ir kitomis progomis.

Prašys peržiūrėti leidimą plynam kirtimui

Seniūnaitis S. Varkalis kartu su į susitikimą suėjusiais Macikų bendruomenės nariais sutarė kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą. Jie prašys peržiūrėti R. ir S. Maskaliovams išduotą leidimą plynam miško kirtimui. Gyventojai pageidauja, kad prieš dešimtmetį išduotas plyno kirtimo leidimas likusiai miško daliai būtų pakeistas į leidimą kirsti tik brandžius medžius.

Be to norima pasiekti, kad jau iškirstame miško plote būtų atsodinti tikro miško medeliai.
Gali būti, kad Macikų bendruomenė kreipsis ir į Teismą, prašydama sustabdyti visus Macikų miško kirtimo darbus ir įpareigoti savininkus atlikti miško atsodinimo darbus teisingai.
Leidimas kirsti dar neišduotas

Miško savininkas R. Maskaliovas “Šilutės naujienoms” sakė, kad iš Macikų gyventojų jokio kreipimosi nesulaukė. Tačiau jis tikrai ruošiasi kirsti tą mišką. R. Maskaliovas mano, kad jeigu žmonės nori turėti mišką neiškirstą, jį tiesiog gali nusipirkti.

Be kita ko, R. Maskaliovas nepriima priekaištų, dėl anksčiau iškirsto miško atsodinimo. Pasak jo, miškas yra atsodintas berželiais ir eglutėmis, o kad jie yra apaugę krūmynais ir savaime ataugusiais medeliais, tai tik miško augimo pradžia.

Valstybinės miškų tarnybos inspektorius Ričardas Bandza sako, kad Macikų miškas jam visuomet kelia daug nerimo. Gaila, kad jis kažin kada buvo privatizuotas ir dabar turi ūkinio miško statusą. Miško savininko atliekami kirtimai ir kiti darbai yra teisėti.

Jeigu savininkas ruošiasi atlikti plyną kirtimą ir likusioje savo miško dalyje, leidimas kirtimui dar nėra išduotas. Todėl jeigu yra gyventojų, kurie nepageidauja tokio kirtimo, jie dar gali bandyti atkalbėti savininką kirsti mišką plynai, ir apsiriboti tik brandžios medienos kirtimu arba visai nekirsti.

 

Sigitas Grinčinaitis
Komercijos direktorius, korespondentas