Dvaro gatvė. Skamba gražiai? Tačiau tuo skambesiu nebesidžiaugia gražiame gamtos kampelyje, netoli Šilutės, Macikuose gyvenantys žmonės, namus čia pasistatę prieš keliolika metų. Jie sako tikrai nesitikėję, kad kada nors bus priversti kęsti dulkes keliančių sunkiasvorių dundėjimą – tokį, kad net namų sienos skyla.
Dvaro gatvė dunda jau keli mėnesiai, nes prieš tiek laiko netoliese esančios Šyšos pakrantėje pradėta vykdyti žiemos polderio rekonstrukcija, ir žvyruota Dvaro gatvele pradėjo riedėti keliasdešimt tonų sveriančios gruntą gabenančios mašinos.
Ramybę praradę žmonės varsto valdiškų institucijų duris ir reikalauja Dvaro gatvės žvyro dangą užkloti asfaltu.
Dulkės – ne didžiausia bėda
Ramioje Dvaro gatvelėje stovi gal dešimtis privačių namų, kurių savininkai čia kūrėsi daugiau nei prieš 10-metį. Dar seniau čia kūrėsi sodininkai, kurių kitoje gatvelės pusėje gyvena žymiai daugiau.
Gyventojai pasakoja, kad ramybė jų gatvelėje baigėsi, kai vos už kilometro buvo pradėtos statybos. Kas ten statoma, jie nesidomėjo, bet spėja, jog tiek grunto reikia tolėliau kylantiems privatiems namams.
Jiems aišku viena: statybas vykdančiai bendrovei „Kavesta“ priklausančios sunkiasvorės mašinos ne vieną mėnesį zuja pirmyn atgal pilnos grunto.
Žmonės sako nesantys prieš statybas ir miesto plėtrą, jei tokios reikia. Jiems tik pikta, kad niekam nerūpi gyventojų ramybė, kad jie priversti kvėpuoti žvyrkelio dulkėmis ir nesustodami valyti langus nusėdusias dulkes.
Yra ir didesnių bėdų. Štai p. Salomėja vedasi į savo namus ir rodo lubų ir sienos sandūroje atsivėrusius nemažus plyšius. Šeimininkės teigimu, jie atsirado tada, kai ėmė važinėti tie sunkiasvoriai, nuo kurių dreba visas namas.
Kad namo sienoms kažkas tikrai „ne į sveikatą“, akivaizdžiai matyti ir kampe (tai išduoda patempti tapetai), ir lubose (jos irgi įtrūko). Šeimininkė pasakoja jau remontavusi ir ūkinio pastato sieną, mat ir ji skeldėjo.
Kelią pylėsi patys
Vienas per kitą kaimynai dalijasi ir nuoskauda, kad tą kelią kažkada turėję išsipilti savo lėšomis. „Visi po gabaliuką prie savo namų pylėmės, o dabar tas darbas prieš mus pačius atsisuko – esame skandinami to kelio dulkėse“, – sako jie.
Žmonės pasakoja jau išbandę net kelio blokavimo akciją – jį buvo užtvėrę savo mikroautobusais. Tada sunkiasvorių vairuotojai porą dienų važiavo per laukus, bet netrukus vėl viskas stojo į senas vėžes.
Pasipiktinusių kaimynų suėjime pasigirsta ir grasinimai, kad jei mašinos nesiliaus pro jų namus važinėti, „užsiundys transporto inspekciją arba išgrįs tą kelią vinimis“…
Siūlo važiuoti per gyvenvietę
Lyg tyruose, toje pykčio jūroje, nuskęsta atvykusio „Kavestos“ vyriausiojo inžinieriaus Donato Stakvilevičiaus bandymai paaiškinti padėtį. Inžinierius sako, jog įmonė palei Šyšą vykdo Traksėdžių žiemos polderio rekonstrukciją, finansuojamą ES lėšomis. Paramos sutartis su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pasirašyta gegužę, darbų pabaiga numatyta 2017-ųjų gruodį.
Per projekto vykdymo laiką numatyta rekonstruoti 2,6 km melioracijos griovių, 1,8 km drenažo rinktuvų bei 3,5 km drenažo sausintuvų, bus rekonstruota ir 1,2 km polderių pylimų bei 10 hidrotechninių statinių (pralaidų), įrengta arti kilometro vidaus kelių.
Į šį objektą reikia privežti daug grunto. Iki šiol, anot D.Stakvilevičiaus, atgabenta gal maždaug pusė reikiamo kiekio. Įmonė gruntą veš ne ištisai: dar šiek tiek atsiveš šiemet, likusio reikės tik kitąmet.
Nepasakysi, kad D.Stakvilevičius ar vienas iš įmonės vadovų Rimantas Liatukas nesuprastų vietos gyventojų. Jie pasakoja, jog ir šiek tiek skaldos kelio remontui jau buvo atvežta, karštomis dienomis keletą kartų kelias buvo laistomas.
Gyventojams neaišku, kodėl mašinos su gruntu negali važiuoti per pačią Macikų gyvenvietę ir toliau aplink ją prieš porą metų nutiestu keliu. Juo labiau kad ten – mažiau namų nei minėtoje Dvaro gatvėje.
Išties, pro Macikų kapines nutiestas naujutėlaitis asfaltas, o jo pradžioje stovi automobilių svorį ribojantis ženklas: ne daugiau 12 tonų.
Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus pasakoja, kad šio keliuko asfalto danga tokia plona, jog sunkiasvorių tikrai neatlaikytų – tuoj suskeldėtų. Tai būtų mažų mažiausiai neūkiška, mat po keliu ir požeminės komunikacijos yra paklotos, todėl ir draudžiama tokiais keliais važinėti sunkiajam transportui.
Žmonės tuo netiki. Anotkai kurių vyrų, seniūnija tik tada tą ženklą pastatė, kai „Kavestai“ prireikė Dvaro gatve važinėti… Bet seniūnas tvirtina, kad ženklas atsirado iš karto, kai tik buvo baigtas tiesti kelias.
Statyboms reikalingą gruntą „Kavesta“ veža iš karjero, o iš ten, pasak D.Stakvilevičiaus, net neišvažiuosi per svarstykles, jei mašinos svoris su kroviniu viršys nustatytas normas. Kai kurios iš jų su tuo kroviniu sveria ir iki 40-ies tonų. Taigi važiuoti joms per Macikų gyvenvietę einančią asfaltuotą gatvę – negalima.
Plento reikia ne tik Dvaro gatvėje
„Jei yra kelias, tai juo važiuoti gali visi, kam reikia“, – tokia R.Steponkaus frazė bendraminčių, žinoma, tarp Dvaro gatvės gyventojų neranda, jo balso išgirsti niekas nenori. Vyrai rėžia be užuolankų: „Seniūne, tiesiam plentą“, tartum lėšų tam plentui R.Steponkus galėtų čia ir dabar iš savos kišenės ištraukti, tartum seni melioratoriai nesiorientuotų, kiek to plento nutiesimas gali kainuoti…
Seniūno priminimas, kad, pavyzdžiui, Naujakurių kvartalo gyventojai be asfalto gyvena jau bene keturis dešimtmečius, į dangų (t.y., į vietinių ausis) irgi nenueina…
R.Steponkus sako matantis tik vieną išeitį – Dvaro gatvėje riboti greitį. Gal tada mažiau dulkių kliūtų gyventojams. Dabar Dvaro gatve, kaip ir visur gyvenvietėse, galima važiuoti iki 50 km per valandą greičiu. Jei automobiliai viršytų naujai pastatytame kelio ženkle nurodytą greitį, vairuotojus galėtų bausti policija.
Pats seniūnas, kelio ženklo pastatymui, leidimo neturi, tai privalo nuspręsti rajono Eismo saugumo komisija. Tad ir siūlome gyventojams surašyti savo pretenzijas ir kreiptis į komisiją, gal padėtį vietoje išanalizavę jos nariai nutars, kad čia reikėtų važinėti dar lėčiau? „Į Savivaldybę daugiau nebeisime. Seniūnas eina tik už „Kavestą“, todėl kreipsimės aukščiau ir reikalausim, kad jokių sunkiasvorių čia nebeliktų“, – atrėžia p. Vytas.