Macikų komplekso sutvarkymu rūpinsis speciali komisija

 

1287671 dc916d3b23511ac6e119bca0b83e64fbVyriausybė nutarė sudaryti Macikų karo belaisvių stovyklos objektų komplekso (1941–1955 m.) sutvarkymo priežiūros komisiją, kuri numatys priemones, kaip efektyviau organizuoti šių objektų tvarkymo ir čia žuvusių karo aukų įamžinimo darbus.

“Macikų lageriai – istorinės kultūrinės atminties objektas, reikšmingas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu aspektu. Tai vienintelė vieta Lietuvoje ir viena iš retų vietų Rytų ir Vidurio Europoje, kurioje glaudžiai persipina totalitarinių režimų žmonių kalinimo ir žudymo struktūros. Todėl valstybės pareiga pasirūpinti, kad Macikų lageriai būtų tinkamai sutvarkyti, liudytų žiaurios istorijos periodą Lietuvos žmonėms ir užsienio svečiams“, – sako Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis.

Skirtingais laikotarpiais Macikuose buvo kalinami lietuviai, amerikiečiai, austrai, australai, belgai, britai, čekai, kanadiečiai, lenkai, prancūzai, rumunai, rusai, vengrai, vokiečiai bei kitų tautybių žmonės.

Iki šiol Macikų lagerių objektų kompleksas nepritaikytas lankytojams. Atkūrus šalies nepriklausomybę, kapinėse atitinkamų šalių iniciatyva spontaniškai buvo statomi atminimo ženklai čia žuvusiems Belgijos, JAV, Kanados, Lenkijos, Lietuvos, Prancūzijos, Sovietų Sąjungos, Vokietijos ir kitų šalių piliečiams.
Šiandien galima aplankyti tik du vienas nuo kito atsietus Macikų lagerių objektus: karcerį ir belaisvių kapines. Prie komplekso objektų nėra informacinių stendų bei rodyklių, neišplėtota lankytojų aptarnavimo infrastruktūra, stokojama informacijos užsienio kalba.

Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos ir Sovietų Sąjungos Gulago lagerių objektų komplekso (1941–1955 m.) sutvarkymo tarpžinybinė priežiūros komisija koordinuos objektų komplekso sutvarkymą, vykdys darbų stebėseną ir teiks Vyriausybei pasiūlymus dėl sutvarkymo priemonių pakeitimo ar papildymo bei lėšų poreikio joms įgyvendinti.

Komisijai pirmininkaus Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, jos darbe dalyvaus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Šilutės savivaldybės, Vyriausybės kanceliarijos, Krašto apsaugos, Kultūros, Švietimo, mokslo ir sporto, Užsienio reikalų ministerijų, Kultūros paveldo departamento, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus atstovai.