Šilutės rajone turime ypatingą – tarptautinės reikšmės istorinį objektą – Macikų konclagerio kapinių ir muziejaus memorialą, kuris toks yra galbūt tik vienintelis visoje Europoje. Todėl šią vietą turėtume pagaliau sutvarkyti taip, kad nebūtų gėda prieš užsienio valstybių svečius.
Tokios mintys raudona linija ėjo per visą pokalbio Šilutės muziejuje laiką trečiadienį, kai Šilutėje apsilankė LR Užsienio reikalų ministerijos ambasadorė ypatingiems pavedimams Gitana Grigaitytė bei grupelė Klaipėdos universiteto mokslininkų.
Ambasadorė G.Grigaitytė dar nebuvo lankiusis Macikų konclagerio teritorijoje, tad vienas jos vizito tikslų ir buvo pamatyti vietą, kurioje buvo dviejų režimų lageriai. Būtent šia prasme, pasak ambasadorės, Macikų lageris yra uniklaus – bene vienintelis Europoje.
Susitikime su Šilutės savivaldybės mero pavaduotoju Algiu Bekeriu, Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičiene ir H.Šojaus muziejaus atstovais ambasadorė kalbėjo, kad mūsų visų bendras tikslas yra sutvarkyti tą objektą taip, kad jis taptų patraukliu ir lankytinu tarptautinės reikšmės objektu. Iki šiol šiuo unikaliu objektu vis dar nėra tinkamai pasirūpinta, nors tai yra ir visos valstybės prestižo reikalas.
Ambasadorė sakė suprantanti, jog tam reikės nemenkų lėšų, tačiau mano, jog jų rasti pavyktų.
Dar vienas dalykas, kurio reikia objekto įamžinimu besirūpinančiai darbo grupei, yra istoriniai duomenys, kurių – jau dabar aišku – dar vis nėra surinkta tiek, kiek reikėtų, kad darbą būtų galima tęsti. Nors mokslininkai pripažįsta, kad archyvuose surinkta nemažai medžiagos apie Macikų konclagerį, tačiau stygius vis dar jaučiamas. Svarstyta netgi galimybė organizuoti buvusių konclagerio kalinių apklausas, ir susirinkusieji nutarė, jog tai būtų visai įmanoma.
Pasak V.Griškevičienės, jau pradėtos procedūros Macikų konclageriui suteikti ir kultūros paminklo statusą, tad reikės išsiaiškinti ir istorinių bei archeologinių mokslinių tyrimų poreikį.
Ambasadorė G.Grigaitytė apžiūrėjo ir Macikų konclagerio kapines, muziejų, domėjosi ar nereikia pradėti tvirtinti pro šalį tekančios Šyšos krantų, kad upė ateityje nepradėtų semti čia palaidotų žmonių kapų.
Galutinį žodį ruošiant šios vietos memorialo sutvarkymo koncepciją tartų Gyventojų genocido centro iniciatyva sudaryta darbo grupė.