Vaikštinėdama netoli savo namų esančiame Macikų miškelyje Marija Ramašauskienė aptiko tikrą gamtos stebuklą – itin retą grybą kopūstgalvį raukšlių, kuris įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą. Patyrusi grybautoja tokį retą grybą pamatė pirmą kartą savo gyvenime.
Kopūstgalvį raukšlių radusią moterį ir jį mačiusius žmones stebina jo dydis, grožis ir tai, kad jis išdygo lapkričio pabaigoje, kai įprastai miškuose auga rugpjūčio mėnesį.
„Visur potvyniai, o pas mus grybai auga“, – linksmai apie gamtos stebuklą kalba Marija.
Pamatė pirmą kartą gyvenime
Pasivaikščioti į netoli namų esantį pušynėlį Marija išsiruošia gana dažnai. Šis miškelis jai labai gražus, čia auga jaunos ir senos, dar prieškario laikus menančios pušys.
„Kadangi neseniai patyriau stuburo operaciją, vaikštau su lazdomis. Bevaikščiodama pamačiau kažką tokį keistą – didelį, gražų. Priėjau arčiau, žiūriu – ogi grybas. Pirmą kartą gyvenime jį pamačiau, o čia gyvenu nuo 1972 metų“, – įspūdžiais dalinasi macikiškė.
Marija yra patyrusi grybautoja, ji netgi prie savo namų yra pasisėjusi grybų, tačiau tokio reto jai dar neteko matyti. Parėjusi namo moteris internete perkaitė, kad šis grybas yra įtrauktas Lietuvos raudonąją knygą ir vadinasi kopūstgalvis raukšlius.
Moterį apėmė didžiulis džiaugsmas. Parodyti grybą ji nusivedė savo vyrą, paskambino ir kursiokui šilutiškiui Sigitui Lebeckiui, kuris domisi gamta.
Kartu su Sigitu prie grybo jie nuėjo dar kartą, nupaveikslavo, išmatavo kokio jis pločio ir aukščio. Šis kopūstgalvis raukšlius buvo 40 cm ilgio, 30 cm pločio ir apie 20 aukščio.
S.Lebeckis tokių grybų yra radęs ir anksčiau, tik gerokai mažesnius – šią vasarą Gaidelių miške, o dar prieš metus – Ramučių miške. Jis sako, kad tai tikriausiai tokia sėkmė rasti šį grybą.
Panašus į kalafiorą
Rašoma, kad kopūstgalvis raukšlius auga rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais, išskirtinai spygliuočių kaimynystėje ir ypač pušų, aplink spygliuočių medžių kamienus, ant išvartų ar sutrūnijusios spygliuočių medienos. Beto, yra priskiriamas prie parazitinių grybų, dažnai auga ant senų spygliuočių kamienų bei šaknų. Dažniau atrandamas pavieniui arba nedidelėmis grupelėmis.
Iš tolo šis grybas panašus į kalafioro galvą, jis turi apie 10-35 cm skersmens kepurėlę. Jauni grybai būna balsvi arba gelsvi, senesni rudi, dažnai su rausvu atspalviu bei dažnai yra gelsvai rudai margi. Grybas sudarytas iš daugybės netaisyklingai suaugusių labai raukšlėtų ar garbanotų skiautelių.
Sako, kad jaunas grybas skanus, tačiau kadangi įrašytas į Raudonąją knygą bei yra priskiriamas prie nykstančių grybų, radus jį vertėtų palikti.
Miškelyje jį paliko ir Marija.
„Šilutės naujienų“ žiniomis dar antradienį grybas buvo sveikas.