Macikų socialinės globos namai – ant permainų slenksčio

MACIKU _2Didesnė dalis LR Seimo Socialinių reikalų komiteto narių su pirmininke Rimante Šalaševičiūte surengė išvažiuojamąjį posėdį Šilutės rajono Macikų socialinės globos namuose. Seimo politikai domėjosi globos namų veikla ir permainomis, susijusiomis su nauja tvarka, kai gyventojus pradėta apgyvendinti grupinio gyvenimo atskiruose butuose ar namuose.

Macikų socialinės globos namai dar nėra tarp tų Lietuvos pilotinių globos namų, kurių gyventojai skaidomi gyventi mažesnėmis grupėmis. Šie socialinės globos namai yra patys didžiausi pagal turimų gyventojų skaičių Lietuvoje.

Posėdyje ir susitikime su globos namų bendruomene – gyventojais, socialiniais darbuotojais, medikais ir administracija – dalyvavo ir mūsų krašte išrinktas seimo narys Alfredas Stasys Nausėda, savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis ir jo pavaduotojas Algis Bekeris. Pastariesiems savivaldybės politikams teko netikėtas seimūnų klausimas – pasiūlymas: ar nesutiktų jie perimti Macikų socialinės globos namus į savivaldybės valdomų viešųjų įstaigų grupę?

Žengia pirmą eksperimentinį žingsnį

Macikų socialinės globos namų direktorė Jovita Andrijauskienė pasakojo, kad įstaiga žengė pirmąjį eksperimentinį įstaigos pertvarkymo žingsnį, skaidant gyventojų koncentraciją. Siekiant sudaryti artimesnę namams aplinką 10 – čiai gyventojų jau yra išnuomotas kotedžas Šilutėje. Dabar butas įrenginėjamas ir pritaikomas šiek tiek savarankiškiau gyventi atrinktai žmonių grupei. Galimai netrukus įvyks ir įkurtuvės.

Specialių poreikių turintys gyventojai nebus palikti be priežiūros. Naujuose jų namuose visą parą pamainomis juos prižiūrės 5 globos namų socialinių darbuotojų padėjėjai, o darbo valandomis – dar ir vienas socialinis darbuotojas.  
Pasak J.Andrijauskienės, permainoms globos namai jokio papildomo finansavimo negavo. Visos išlaidos yra iš įstaigai paskirto įprasto finansavimo.

Macikų socialinės globos namų išlaikymui per metus Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skiria apie 3,5 mln. Eur. Šioje įstaigoje gyvena 403 įvairią protinę ir psichinę negalią turintys gyventojai. Apie 100 iš jų galėtų gyventi pusiau savarankiškai grupinio gyvenimo namuose. J.Andrijauskienė mano, kad vieną ar kitą butą pusiau savarankiškiems gyventojams globos namai galėtų įsteigti be papildomo finansavimo. Bet jeigu pertvarka bus įgyvendinama toliau, – tam reikės ieškoti papildomų lėšų.

Seimo nariai domėjosi atlyginimais ir maitinimuMACIKU _4

J.Andrijauskienei pristačius pirmuosius pertvarkos žingsnius, Seimo nariai domėjosi ar pertvarka neliks tik formaliu bandymu išskaidyti socialinės globos namus į smulkesnes gyventojų grupes tik tam, kad įtikti naujų pertvarkų sumanytojams. Juk gali atsitikti taip, kad gyventojai tik nakvos kituose namuose, o maitinti, lankyti užimtumo būrelius bus vežiojami į tuos pačius centrinius globos namus. Dažniausiai tie patys pusiau savarankiškai gyventi galintys žmonės ir lanko molio lipdymo, pynimo, siuvimo, piešimo, sporto ir kitus būrelius.

J.Andrijauskienė kalbėjo, kad tikrai kiekvienuose atskiruose pusiau savarankiško gyvenimo namuose gyventojai žinoma neturės tiek įvairios veiklos. Planuojama, kad jų maitinimas, buitis ir užimtumas bus kuo panašesni į buitį ir užimtumą įprastomis namų sąlygomis. Be to specialistai norėtų, kad pusiau savarankiškai gyvenantys žmonės integruotųsi į savivaldybės, miesto užimtumo būrelius. Jau ir dabar globos namuose yra tokių gyventojų, kurie savarankiškai lanko miesto renginius, sporto klubus. 

Žinoma, pasak direktorės, dar yra daug nežinomų problemų, kurias teks įveikti, tačiau globos namų socialiniai, medicinos bei administracijos darbuotojai yra pasirengę taikyti socialinės globos naujoves ir spręsti galimas problemas.

Komiteto pirmininkė R.Šalaševičiūtė domėjosi ir apie socialinių darbuotojų, jų padėjėjų ir medicinos slaugytojų atlyginimus bei jų didėjimą. Pagal globos namų finansininkės pateiktus duomenis, socialinių darbuotojų, slaugytojų atlyginimai 2016 m. buvo 469 Eur, 2017 m. – 542 Eur, o 2018 m. galimai didės dar po 13 Eur.

Seimo nariams džiugu buvo girdėti, kad globos namų gyventojams maistas ruošiamas čia pat globos namuose, o ne atgabenamas iš kokios nors kitos maisto gamybos vietos. Vienam gyventojui maitinti dienai skiriama – 3,17 Eur, tai yra, apie 0,20 Eur daugiau nei kai kuriuose kituose globos namuose.

Gal savivaldybė perimtų valdyti?

Savivaldybės meras V.Laurinaitis pasinaudojo proga, kad Seimo nariai, sprendžiantys socialinius klausimus patys atvyko į Šilutės savivaldybę ir išdėstė kai kurias savivaldybės vadovui nerimą keliančias problemas. Jis sakė, kad Šilutės savivaldybės taryba galimai neprieštarautų, kad Macikų socialinės globos namai būtų perduoti valdyti savivaldybei. Pasak mero, viskas priklauso nuo finansavimo modelio. Jeigu finansavimas liktų neblogesnis nei lig šiol, meras mano, kad savivaldybės administracija ir Taryba sugebėtų racionaliau suvaldyti globos namų ūkį ir resursus. Savivaldybė jau turi patirtį – visai neseniai savivaldybės Taryba perėmė valdyti Saugų vaikų globos namus, Rusnės specialiąją mokyklą, Švėkšnos ugdymo centrą “Diemedis”.

Merui V.Laurinaičiui nerimą kelia tai, kad, ministerijos ragina pertvarkyti, išskaidyti socialinės globos namus į smulkesnius vienetus: pusiau savarankiško gyvenimo grupes, vaikų globos šeimynas. Tačiau ministerijos neskuba tokias pertvarkas finansuoti. Šilutės savivaldybė jau įsteigė vieną šeimyną Švėkšnoje, į kurią atidalino grupę vaikų iš Saugų vaikų globos namų. Tačiau daugiau savo lėšomis tokių šeimynų nebesteigs.

Kita problema, pasak mero ta, kad globotinių ir ugdytinių skaidymas, sudarant jiems namų aplinkos sąlygas neišvengiamai iškelia problemą ką daryti su atlaisvintais pastatais. Saugų vaikų globos namus planuojama paversti savivaldybės senelių namais. Tačiau ką daryti su tūkstančiais kvadratinių metrų jau nenaudojamų Rusnės specialiosios internatinės mokyklos ir Švėkšnos ugdymo centro “Diemedis” patalpų, nėra aišku. Savivaldybė norėtų Rusnėje įsteigti kadetų mokyklą, bet šią iniciatyvą žlugdo Klaipėdos miesto savivaldybės tokio pat sumanymo konkurencija.

Seimo nario pasiūlymas

Seimo narys A.S.Nausėda prašė kolegų – Socialinių reikalų komiteto narių paramos Šilutės savivaldybės vadovams, siekiantiems atnaujinti vaikų vasaros poilsio stovyklą “Vėtrungė” Kintuose. Pasak Seimo nario, savivaldybė svajoja atnaujinti buvusios vaikų vasaros stovyklos veiklą puikiame Kuršmarių pakrantės gamtos prieglobstyje.

Savivaldybės meras V.Laurinaitis sakė, kad Savivaldybės taryba, įgyvendindama šį sumanymą jau yra įsigijusi buvusią stovyklą ir tikėjosi gauti paramą iš Švietimo ir mokslo ministerijos valdomų ES paramos fondų. Stovyklos atnaujinimui reikėtų apie 1,3 mln. Eur.

R.Šalaševičiūtė pasisiūlė sudaryti kompaniją kolegai A.S.Nausėdai bei merui V.Laurinaičiui ir kartu aplankyti Švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę. Ji mano, kad kartu pavyks įtikinti, kad šilutiškių iniciatyva yra naudinga ne tik Šilutės, bet ir visos Lietuvos vaikams.

Pabaigę posėdį – susitikimą su globos namų bendruomene Seimo nariai pavaikščiojo po užimtumo būrelius, pasižiūrėjo gyventojų buities sąlygas. Po ekskursijos globos namuose, svečiai nuvyko ir į potvynio vandenų atskirtą Rusnės salą. Kariška vikšrine amfibija jie buvo perkelti per užlietą kelio ruožą, Rusnėje bendravo su seniūne Dalia Drobniene, kuri pastaruoju metu dėl nesibaigiančio potvynio reikalų sako tapusi jau visų televizijų žvaigžde.