Penktadienį garbų jubiliejų šventė Macikų socialinės globos namų darbuotojai ir gyventojai – įstaigai suėjo 60 metų.
Per tuos dešimtmečius ši įstaiga turėjo daug vadovų, daugybę skirtingų pavadinimų ir buvo valdoma įvairių ministerijų. Šventinio minėjimo metu šių globos namų kolektyvui užteko laiko paminėti visus vadovus ir pavadinimus, pasidžiaugti vieni kitų ir savo globotinių pasiekimais, priimti aukštus svečius ir padėkoti geriausiems darbuotojams.
Ilgas kelias ir daug pavadinimų
Šios socialinės įstaigos nueito kelio apžvalgą padarė kol kas laikinai jos direktorės pareigas einanti vadovė Jovita 
Andrijauskienė.
Įstaigos gyvavimo pradžia buvo 1955-ųjų kovo 15 d., kai keliuose nameliuose buvo įkurti Pagrynių invalidų namai, kuriuose gyveno apie 100 žmonių. Bėgant metams įstaiga vadinosi ir Pagrynių psichotronikų invalidų namais, ir Šilutės psichoneurologiniu internatu, turinčiu daugiau kaip 600 gyventojų ir arti 200 darbuotojų.
1986-ųjų spalį vadovauti įstaigai pradėjo Romualdas Jovaiša, jai atidavęs beveik tris dešimtmečius. Praėjusių metų gruodį į užtarnautą poilsį išėjęs, bet šventėje dalyvavęs direktorius neslėpė, kad labai pasiilgsta savo antrųjų namų – taip jis pavadino buvusią darbovietę.
Vadovaujant R.Jovaišai Macikuose iškilo 4 nauji gyvenamieji namai darbuotojams, 2 ūkiniai pastatai, garažai, buvo sutvarkyta aplinka.
1990-ųjų spalį įstaigai suteiktas Šilutės pensionato vardas. Tuomet panaikintas pagalbinis žemės ūkis, o po kelerių metų įsteigti nauji socialinių darbuotojų etatai.
1997 m. atidarytas I korpusas, o 2000-aisiais pensionatui suteiktas gražiausiai tvarkomos Šilutės seniūnijos įstaigos vardas, kurį ji išlaikė kelerius metus.
Prieš 5 metus įstaiga pervadinta į Macikų socialinės globos namus. Per porą metų įvykdyti pastatų ir energetinių sistemų modernizavimo, išorės atitvarų bei energetinių sistemų rekonstrukcijos projektai. Tuomet labai pagerėjo gyvenimo ir darbo sąlygos, teikiamų paslaugų kokybė.
Platus užsiėmimų pasirinkimas
Įstaigai vadovaujanti J.Andrijauskienė ilgai vardijo visus būrelius ir užimtumo rūšis, kuriose dalyvauja šių namų gyventojai.
Keramikos grupė „Molinukas“, moterų rankdarbių būrelis „Prie židinio“, floristikos dirbinių būrelis, kurio narių darbai puošia visą įstaigą, „Vytelės“ grupės pynėjų ir „Adatėlės“ grupę lankančių siuvimą mėgstančiųjų užsiėmimai, medienos dirbinius gaminantys „Meisterio“ nariai, „Metalo darbai“ – tai vis galimybės šių namų globotiniams praturtinti laisvalaikio užimtumą. Kartu tai ir plačios galimybės integracijai, nes, anot J.Andrijauskienės, šiuose namuose laikomasi nuostatos, jog normali psichinę negalią turinčio žmogaus egzistencija yra jo gyvenimas kitų žmonių bendrijoje. Todėl teisę į žmogiškąjį orumą ir maksimalią 
gyvenimo kokybę bei užimtumą, teisę į dvasinį tobulėjimą turi visi.
Negalima nepaminėti ir šių namų saviveiklos būrelių, kuriuose gyventojai vaidina, šoka, dainuoja, vyksta į kitas įstaigas parodyti parengtas saviveiklininkų programas. Apie 300 skaitytojų turi pensionato biblioteka, didžioji jų dalis – gyventojai, likusieji – darbuotojai. Nuo 1998 metų čia veikia vietinė televizija, gyventojai turi sąlygas kelti ir savo kompiuterinį raštingumą. Yra ir koplytėlė, švenčiamos religinės šventės.
O kur dar išskirtiniai šių namų gyventojų sporto pasiekimai, dalyvavimas ne tik rajono, bet ir respublikinėse bei tarptautinėse varžybose? O tie, kas nevyksta į aukšto rango varžybas, fizinį aktyvumą palaiko aerobikos grupėje bei prižiūrint kineziterapeutui dirbdami su treniruokliais sporto salėje.
Geriausiems – ministrės padėkos raštai
Garbiausios jubiliejaus viešnios – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės Aušra Makarevičiūtė ir Jurgita Jakubauskienė pastebėjo, jog svarbiausi šioje pasiekimų grandinėje yra žmonės, nes be jų meilės ir pagarbos žmogui nebūtų įmanoma tiek pasiekti.
Visai grupei darbuotojų jos įteikė ministrės Algimantos Pabedinskienės padėkos raštus už ilgametį ir nepriekaištingą darbą: Beatai Vaitelienei, Jolantai Maslauskienei, Vidutei Jovaišienei, Ritai Matulionienei, Kazimierui Ladauskui, Danutei Grikšienei, Gitanai Balčienei ir Ritai Capienei.
Rajono meras Vytautas Laurinaitis irgi pastebėjo, jog kai kalbame apie įstaigą, visada mintyse turime žmones, kurie joje gyvena ir dirba. Ir nors, pasak mero, likimas savarankiškumo pagailėjo šių namų gyventojams, jiems gyvenimą ir laimę kuria čia dirbantys ypač jautrūs žmonės.
Jis linkėjo, kad šių namų gyventojai jaustų turintys tikrus namus, o darbuotojai nepristigtų energijos ir atjautos.
Šilutės r. savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis juokavo, jog kuo šie namai turtingesni ir geriau dirba, tuo blogiau rajono socialinės srities vadovams, mat šie nebesutalpina visų norinčiųjų čia gyventi.
Macikų socialinės globos namų kolektyvą sveikino Lietuvos socialinių įstaigų vadovų asociacijos nariai, kolegos iš analogiškų kitų rajonų įstaigų, mūsų rajono socialiniai darbuotojai. Jubiliatams jie linkėjo stiprybės ir ištvermės, tikėjimo savo darbu, o įstaigos vadovei J.Andrijauskienei – tapti gera ir motiniška direktore.
R.Jovaiša dar mato neišplėštų dirvonų
J.Andrijauskienė kartu su buvusiu direktoriumi R.Jovaiša dideliam būriui darbuotojų irgi įteikė padėkos raštus. Jie skirti Stanislavai Petraitienei, 38 ir 41 metus įstaigai atidavusioms Veronikai Jarutienei ir Salomėjai Žąsetienei, Janinai Mikšienei, Angelikai Kiaulakienei, Teresei Bekerienei, Audrai Kačinskienei, Laimutei Girgždienei ir daugeliui kitų.
Už tai, kokie šie namai yra šiandien ir kas juose sukurta, išskirtinai padėkota ir R.Jovaišai. Ilgametis direktorius neslėpė pasiilgstantis šių namų, jų darbuotojų, čia, anot jo, tvyrančio šurmulio, kuriuose, kaip kuliamojoje, dūzgia, sukasi kiekvienas sraigtelis…
Per 28 jo darbo metus, anot direktoriaus, buvo visko – ir ašarų, ir juoko, o pradžioje buvo net ir tokių dienų, kuomet jis žadėjęs… į krūmus nerti. Bet viskas praeina, ir visada lieka ateitis, o šiuose namuose, pasak R.Jovaišos, yra dar daug neišplėštų dirvonų.
„Kokios jūs visos man gražios, pasiilgau aš jūsų“, – apžvelgdamas būrelį buvusių pavaldinių sakė R.Jovaiša. „Mes jūsų irgi“, – nuskambėjo atsakymas.
R.Jovaiša sakė nesutinkantis su nuomone, kad panašias įstaigas reikia mažinti, tai anot jo, būtų beprotybė. „Nedraskykite mūsų“, – paprašė jis, kreipdamasis į viešnias iš sostinės.
Dar vieną prašymą jis adresavo rajono vadovybei, nes, jo žodžiais tariant, kiek merų buvo, visi žadėjo pėsčiųjų taką iki Macikų… „Būkit geri“, – šis R.Jovaišos prašymas irgi sulaukė jo buvusių pavaldinių plojimų.