Birželio 5-ąją minėjome Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną. Kiekvienais metais ši diena skiriama vis kitai aktualiai aplinkos apsaugos problemai. Šiais metais Jungtinių Tautų Organizacija Aplinkos apsaugos dieną paskyrė kovai su skurdu ir maisto trūkumu. Jos šūkis – „Galvok. Valgyk. Saugok“.
Kiekvienas Lietuvos gyventojas kasmet išmeta 171 kg maisto
Pasaulinės aplinkos apsaugos dieną labdaros fondas „Maisto bankas“ ragina valdžios ir verslo vadovus atkreipti dėmesį į maisto švaistymo neigiamą poveikį gamtai.
Europos Komisijos duomenimis, Lietuvoje kasmet išmetama 581 tūkstantis tonų maisto atliekų. Vienam šalies gyventojui per metus tenka 171 kg išmetamo maisto.
„Šiuo rodikliu lietuviai nedaug atsilieka nuo 27 ES valstybių vidurkio, – sako „Maisto banko“ vadovas Vaidotas Ilgius. – Todėl klaidinga būtų manyti, kad maisto švaistymas yra vien turtingiausių šalių problema.“
Europa iššvaisto 89 mln. tonų maisto per metus, nors 79 milijonai ES piliečių gyvena žemiau skurdo ribos.
Milžiniški kiekiai išmetamo maisto neigiamai veikia aplinką. Didžioji dalis maisto atliekų patenka į sąvartynus, kur pūvantis maistas išskiria anglies dioksidą ir nuodingas metano dujas. Pastarosios teršia atmosferą 20 kartų stipriau nei anglies dvideginis ir tuo smarkiai aštrina klimato atšilimo problemą.
Be to, gaminant maisto produktus naudojamas iškastinis kuras, trąšos ir gėlas vanduo. Vienam kilogramui jautienos pagaminti sunaudojama 15 400 litrų vandens, kilogramui duonos – 1827 litrai.
Duona yra vienas iš dažniausiai išmetamų maisto produktų. „Maisto banko“ tyrimo duomenimis, duoną dažniau ar rečiau į šiukšliadėžes išmeta pusė visų Lietuvos gyventojų.
Prekybos tinklai neskuba dalinti likusių produktų
Vis gi namų ūkiuose susidaro tik 19 proc. maisto atliekų. Likęs maistas prarandamas žemės ūkio, maisto pramonės ir prekybos sektoriuose.
„Pramonės ir prekybos įmonės nenoriai kalba apie vartotojams 
nepatiekto maisto nuostolius ir neskuba spręsti šios problemos“, – teigia Vaidotas Ilgius. Išimtis čia – prekybos tinklas „IKI“, nuo 2009 metų nepasiturinčiųjų maitinimui atiduodantis paskutinės galiojimo dienos maisto produktus. Vien pernai „IKI“ labdarai perdavė 2090 tonų maisto už 12,3 mln. litų. „Kitu atveju šis maistas būtų pavirtęs aplinką nuodijančiomis šiukšlėmis“, – pastebi V.Ilgius.
Pasak „Maisto banko“, Europos Parlamento ir kituose valdžios koridoriuose vis garsiau kalbama apie privalomo maisto atliekų auditavimo ar didesnio maisto atliekų apmokestinimo būtinybę.
„Lietuvos prekybos tinklai neturėtų laukti Briuselio ar Daukanto aikštės nurodymų, – sako V.Ilgius. – Esame pasiruošę operatyviai priimti ir nepasiturintiems išdalinti bet kokį pardavimui netinkamo maisto kiekį. Svarbu, kad atliekamas maistas nebūtų išmetamas.“ Didžiausio šalies labdaros fondo savanoriai paramą maistu iš prekybos centrų kasdien renka ir išdalina skurstantiems 37 miestuose.
Pirkite maistą mažesniais kiekiais
Skaičiuojama, kad pasaulyje dėl blogos mitybos silpsta per milijardą žmonių, didžioji jų dalis – vaikai. Kasdien pasaulyje daugiau nei 20000 vaikų iki 5 metų amžiaus miršta nuo bado, apie milijardas žmonių kas vakarą eina miegoti alkani.
Tačiau kai vieni žmonės badauja, kiti kenčia nuo persivalgymo, nutukimo ir jo sukeliamų ligų. JT duomenimis, kiekvienais metais apie 1,3 milijardo tonų maisto yra prarandama.
Mityba yra bene svarbiausias žmogaus sveikatos ir gyvenimo kokybės rodiklis. Netinkama mityba turi įtakos lėtinių neinfekcinių ligų, tokių kaip kraujotakos sistemos ligos, antrojo tipo cukrinis diabetas, kai kurių tipų vėžys, skeleto ir raumenų sistemos ligos ir net įvairūs psichikos sveikatos sutrikimai, išsivystymui.
Svarbu visomis įmanomomis priemonėmis siekti, kad visuose pasaulio kampeliuose gyvenantys žmonės būtų užtikrinti, jog jų vartojami maisto produktai yra vieni saugiausių pasaulyje. Dabar tokia aktuali visame pasaulyje maisto saugumo problema atsirado dėl vis gausesnio gamtai svetimų cheminių medžiagų vartojimo, dėl didėjančios oro, vandens bei dirvožemio taršos.
Prie aplinkos išsaugojimo ir skurdo mažinimo galime prisidėti kiekvienas. Galime sąmoningai pasirinkti maisto produktus, kurie daro mažesnį poveikį aplinkai (ekologiški maisto produktai), kurių gamybai nenaudojamos cheminės medžiagos. Taip pat rinkdamiesi maisto produktus galite pirmenybę teikti pagamintiems vietoje, kad būtų mažinami maisto produktų pervežimai, nes tuomet saugoma aplinka, neteršiant jos transporto priemonių išmetamais teršalais.
Pirkite ir gaminkite maistą mažesniais kiekiais, kad būtų kuo mažiau išmetama maisto atliekų, daugiau dėmesio skirkite sveikesnės mitybos įpročiams ugdyti. Taigi imdamiesi elementariausių veiksmų galime apsaugoti aplinką ir saugoti gamtos išteklius.