Maisto netoleravimas gali būti daugelio negalavimų priežastis

maisto netoleravimas„Esi tai, ką valgai“, – sklando populiarus posakis, primenantis, kad suvalgytas maistas daro didelę įtaką mūsų fizinei ir psichinei savijautai.

Pasirodo, kad tokie negalavimai kaip niežtinti oda, sloga, užgulta nosis, nepagrįstai padidėjęs svoris, pakilęs kraujospūdis, miego sutrikimai gali atsirasti dėl maisto netoleravimo, kitaip dar vadinamo „IgG alergija“.

„Išsitirti dėl maisto netoleravimo ateina žmonės, ieškantys savo negalavimų priežasčių. Dažniausiai tai šiuolaikiškai mąstantys žmonės, norintys sužinoti priežastis, o ne gydytis pasekmes“, – sako Šilutės klinikos „Medea“ vadovas Artūras Skikas.

Jo vadovaujama gydymo įstaiga, vienintelė Šilutėje, gali paimti kraujo mėginius, reikalingus maisto netoleravimui nustatyti.

Pasireiškia įvairiais simptomais

A.Skikas pasakojo, kad išsitirti dėl maisto netoleravimo ateina žmonės, jau žinantys apie šį tyrimą ir norintys išsitirti. Šilutėje tai nėra dažnas tyrimas, tačiau karts nuo karto pacientai jo pageidauja.

Daugelis pacientų skundžiasi į alergiją panašiais simptomais (niežtinti oda, bėrimai, vandeninga sloga, užgulta nosis, tinimai). Šie požymiai gali pasireikšti dėl daugelio priežasčių. Viena iš jų – maisto netoleravimas.

Suvalgius žmogui nepriimtino maisto, simptomai atsiranda ne taip staiga, kaip alergijos atveju. Gali pasireikšti po 2-3 dienų ir išlieka gana ilgą laiką. Taip pat dažnai būna papildomų nusiskundimų: pilvo skausmų, pūtimo, vidurių užkietėjimo arba viduriavimo, skrandžio pilnumo jausmo, galvos skausmo, migrenos, nuovargio, sauso kosulio, bronchito, odos atopijos, padidėjusio svorio, pakilusio kraujospūdžio, odos bėrimų, sąnarių skausmų, patinimų, raumenų spazmų ar silpnumo, miego sutrikimų, dėmesio sutrikimų, nerimo, depresijos, hiperaktyvumo, prakaitavimo.

Maisto netoleravimas atsiranda, kai organizme trūksta fermentų, skaidančių tam tikras medžiagas (pvz. netoleruojama laktozė, jeigu trūksta fermento laktazės).

Su valgytu maistu susiję simptomai gali pasireikšti ne tik dėl fermentų stokos, bet ir organizmo cheminio jautrumo, imuninių reakcijų, virškinimo sutrikimų, disbakteriozės, alkoholio ar medikamentų vartojimo.

Daugelis maisto netoleravimo reakcijų yra susijusios su imuniniu atsaku į maistą – imuninė sistema reaguoja gamindama specifinius imunoglobulinus G (IgG). IgG jungiasi su maisto baltymais, sudaro kompleksus, kuriuos imuninė sistema turėtų pašalinti.

Jeigu tokių kompleksų susidaro nuolat ir daug, imuninė sistema nebepajėgia jų šalinti efektyviai. Todėl imuniniai kompleksai kaupiasi, skatina uždegimines reakcijas ir gali pažeisti įvairias organų sistemas.

Jeigu pažeidžiama virškinamojo trakto sienelė, sutrinka barjerinė funkcija. Į kraują patenka nevisai suvirškintos, organizmui neįprastos maisto dalelės, kuios sukelia intensyvesnę IgG sintezę. Vystosi procesai, dėl kurių išsiskiria biologiškai aktyvios medžiagos, sukeliančios lygiųjų raumenų susitraukimą, didinančios kraujagyslių, žarnyno pralaidumą ir lemiančios į alergiją panašių simptomų atsiradimą.

Dėl padidėjusio kraujagyslių pralaidumo vėl skatinama į kraujotaką pakliūti daugiau nevisai suvirškinto maisto dalelių – formuojasi „užburtas ratas“.

Dėl simptomų panašumo į alergiją kartais maisto netoleravimas net vadinamas „IgG alergija“.

„Medea“ kraujo mėginius dėl maisto netoleravimo siunčia į „Synlab“ laboratoriją Vilniuje. Dažniausiai ištiriama reakcija į 58 maisto produktus + gliuteną.

Toks tyrimas kainuoja apie 120 eurų.

Sunkiausia keisti gyvenimo būdą

A.Skikas pasakojo, kad kai žmogus pasidaro šitą tyrimą, gauna rezultatų lentelę, rodančią, ko netoleruoja organizmas. Jei maisto netoleravimo tyrimas parodė padidėjusį antikūnų kiekį – reakciją į tam tikrą maistą, šio maisto rekomenduojama vengti mažiausiai tris mėnesius, o kai kuriais atvejais – šešis mėnesius ir ilgiau.

Labai svarbu, kad nauja mityba būtų įvairi ir subalansuota. Netoleruojamo maisto atsisakymas ne tik padeda pasiekti savijautos pagerėjimą, bet ilgainiui formuoja sveikesnės mitybos įpročius, o naujų produktų pasirinkimas padeda atrasti naujus skonius.

Pabrėžiama, kad mityba gali būti įvairi ir maloni, net ir atsisakius netoleruojamų produktų.

Dažniausiai netoleruojami maisto produktai yra karvės pienas, kviečiai, gliutenas (sudėtinės rūšies baltymas, esantis visų rūšių kviečių, rugių ir miežių grūduose), rugiai, avižos, ryžiai, kukurūzai, žuvis, kiaušiniai, mielės, kiaukutinės jūros gėrybės, soja, vištiena, kiauliena, jautiena, aviena, riešutai, įvairios daržovės ar vaisiai.

„Šio tyrimo išvados nėra panacėja, o tik rekomendacija, kaip toliau sveikai maitintis“, – sako Šilutės „Medea“ klinikos vadovas ir priduria, kad atlikus maisto netoleravimo tyrimą rekomenduojama pasikonsultuoti su dietologu, kuris sudarytų meniu iš tų produktų, kuriuos rekomenduojama valgyti konkrečiam pacientui.

A.Skikas neslepia, kad šis tyrimas yra sudėtingas ir daromas ilgai, o rezultatai žmogų dažnai nuvilia. Taip nutinka dėl to, kad pradėjus kalbėti apie mitybos pokyčius, žmonės nenori pripažinti, kad reikia keisti gyvenimo būdą, mitybą. Tai padaryti yra sunku. Juk kartais lengviau išgerti vaistų, negu atsisakyti kokio nors patiekalo.

„Sunkiausia žmogui keisti savo gyvenimo būdą“, – sako gydytojas. Bet jis pasidžiaugia, kad Šilutės rajono žmonės vis labiau domisi maisto netoleravimo problema, kad ieško sveikatos sutrikimų priežasčių, o ne bando gydyti pasekmes.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.