Maitinimas krūtimi naudingas ir vaikui, ir mamai

1377286838 Caucasian-mother-breast-feeding-baby-boy-1831427Maitinimas krūtimi – natūraliausias, pigiausias ir geriausias būdas aprūpinti naujagimį visomis reikalingomis maistinėmis medžiagomis.

Pasak PSO (Pasaulio sveikatos organizacijos) 200 000 vaikų gyvybių kasmet būtų galima išgelbėti, jei naujagimis būtų maitinamas per pirmąją valandą po gimimo, maitinamas tik motinos pienu pirmuosius 6 mėnesius bei iki dviejų metų.
Tačiau globaliai tik 40 proc. moterų maitina krūtimi iki 6 mėnesių amžiaus.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto atliktame tyrime atskleista, kad gimus naujagimiui, gimdymo namuose žindyti pradeda 98 proc. moterų, keturis mėnesius žindo 43,4 proc. mamų.

„Žindymo iki 6 mėnesių trukmės rodikliai mūsų šalyje ženkliai atsilieka nuo Europos, ypač Šiaurės šalių, rodiklių. Iki pusės metų Lietuvoje žindo 30,5 proc., tuo tarpu Norvegijoje – 84 proc., Švedijoje – 72 proc., Danijoje – 52 proc. moterų“, -teigia V.Žaltauskė, pagrindinė tyrimo autorė.

Didžiausias mitybos poveikis sveikatai pasireiškia ankstyvuoju žmogaus raidos laikotarpiu, kai augimas yra sparčiausias.
Būtina sužinoti apie žindymo naudą dar planuojant šeimą, o ne tik susilaukus kūdikio. Svarbus ne tik vyro ar šeimos palaikymas, tačiau ir sveikatos profesionalų patarimai ir rekomendacijos.

Daugelis tyrimų rodo, jog didžiausią įtaką žindymo trukmei turi jo skatinimas ir palaikymas. Lietuvių tyrimo rezultatai tai tik patvirtina. Neplanavusios žindyti motinos reikšmingai dažniau buvo jaunesnės, žemesnio išsilavinimo, pirmą kartą gimdančios, nepalaikomos vyro.

Skirtingo amžiaus ir išsilavinimo respondenčių grupėse medicinos darbuotojai nurodomi vienu dažniausių informacijos šaltinių apie žindymą.

Tyrimo rezultatai rodo, kad pirmą kartą gimdžiusios moterys rečiau teigė, jog žindys savo kūdikį, lyginant su pakartotinai gimdžiusiomis (atitinkamai – 84,1 proc. ir 92,1 proc.).

Apsisprendimui žindyti buvo svarbus mamų amžius: nusprendusios nežindyti dažniau buvo jaunesnės nei 20 m.

Tokie tyrimo rezultatai gauti Kauno miesto gimdymo įstaigose atlikus anonimines moterų apklausas. Pirmą – septintą parą po gimdymo apklaustos 284 moterys. Tyrime dalyvavo 55,6 proc. pirmą kartą ir 44,4 proc. pakartotinai gimdančių moterų.

PSO ir LSMU MA VSF Sveikatos tyrimų institutas (PSO bendradarbiaujantis centras) ragina šeimas atkreipti dėmesį į žindymo svarbą. Maitinimas krūtimi – natūralus procesas, kurio metu pamaitinamas kūdikis, tačiau tai procesas, kurio metu pasiekiama ilgalaikių rezultatų: sumažinamas sergamumas ir mirtingumas nuo infekcinių ligų vaikystėje, mažėja 2 tipo diabeto, nutukimo rizika ir rizika sirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis paauglystėje ir suaugus.

Faktai apie maitinimą krūtimi pagal PSO

* Su motinos pienu naujagimiai ir kūdikiai gauna visų jiems būtinų medžiagų, reikalingų sveikam vystymuisi ir augimui. Tai saugu, pigu, o vaiko organizme susidarę antikūni ai padeda apsisaugoti nuo naujagimiams, kūdikiams ir vaikams būdingų ligų, ypač – infekcinės kilmės.

* Pastebimas ilgalaikis poveikis sveikatai: paaugliai ir suaugusieji, kurie buvo žindomi būdami naujagimiais ar kūdikiais, rečiau buvo nutukę ar turėjo viršsvorį, rečiau sirgo 2 tipo diabetu, o intelekto testų rezultatai buvo geresni, palyginti su tais, kurie nebuvo žindomi.

* Maitinimas krūtimi sumažina krūties ir kiaušidžių vėžio riziką vėlesniame moters gyvenime, padeda greičiau atsistatyti figūrai ir numesti svorio po gimdymo ir mažina nutukimo riziką. Taip pat žindymo laikotarpiu šeimai tai gali būti ir natūrali šeimos planavimo priemonė, kurios efektyvumas – apie 98 proc. pirmuosius šešis mėnesius po gimdymo, siekiant išvengti neplanuoto nėštumo.

* Kiekvienos motinos piene yra reikiamas kiekis baltymų, angliavandenių ir riebalų, kuris tinka būtent jos kūdikiui.

* Motinos pienas lengviau virškinamas, palyginti su karvės pienu. Karvės pienas negali atstoti motinos pieno ir gali sukelti nekrozuojantį enterokolitą (liga, pažeidžianti virškinamąjį traktą), žemutinių kvėpavimo takų infekcijas, atopinį dermatitą, astmą, nutukimą ar viršsvorį, 1 ar 2 tipo diabetą, vaikiškąją leukemiją.

* Tai pigus kūdikių maitinimo būdas. Maitinimas krūtimi leidžia sutaupyti ne tik tiesiogines išlaidas, skirtas maitinimui, tačiau ir leidžia sutaupyti neskiriant lėšų ligų gydymui.  Maitinant krūtimi pagal rekomendacijas, galima sutaupyti apie 1 500 dolerių (5179 Lt) kasmet.

* Žindymas svarbus ne tik fiziškai, bet ir psichologiniu aspektu. Kūdikiams tai padeda jaustis saugesniems, o mamoms -artimesnėms savo kūdikiams. Žindymui reikalinga rami ir saugi aplinka, todėl maitinančios mamos turi galimybę trumpam atsipalaiduoti ir pailsėti. Žindymo metu esant fiziniam kontaktui motinos organizme gaminamas oksitocino hormonas, kuris turi raminamąjį – laimės suteikiantį poveikį. Todėl tai taip pat puiki depresijos profilaktikos priemonė mamoms.