Mandarinai atveda pas odos ligų gydytoją

alergija mandarinams„Jeigu mandarinai ir toliau taip pigs, tai darbo odos gydytojui tikrai netrūks“, – praėjusią savaitę galėjai išgirsti šmaikštų posakį, sklandantį Šilutės konsultacinės poliklinikos koridoriuose.

Suskubome aiškintis, kiek šiame posakyje yra tiesos.

Patiekalų mišrainė skrandyje – pavojinga

Šilutės konsultacinės poliklinikos vedėjas, dermatovenerologas Leonas Balčėnas pripažįsta, kad po švenčių tikrai padaugėjo pacientų, besiskundžiančių alerginėmis odos reakcijomis, tačiau visos kaltės  mandarinams tikrai nereikėtų suversti.

Gydytojas pasakojo, kad per šventes žmonės daugiau valgo ne tik citrusinių vaisių, bet ir pyragaičių, riebesnių tortų, šokolado, padažų.

„Skrandyje gaunasi mišrainė, kuri sukelia odos alerginių reakcijų paūmėjimus“, – sako gydytojas.

Bet yra žmonių, kuriems alerginės reakcijos kyla vos tik suvalgius skiltelę mandarino ar kokio kito citrusinio vaisiaus. Gydytojas svarsto, kad jeigu  galėtume nusiskinti tą mandariną nuo medžio natūraliame sode, tai, ko gero, tikrai pusei pacientų tų reakcijų nebūtų. Pas mus pardavinėjami citrusiniai vaisiai yra chemiškai apdoroti, todėl alerginės reakcijos dažniausiai kyla nuo to.

Alergiškų žmonių daugėja

Alerginė reakcija pasireiškai bėrimais, kurių intensyvumas priklauso  nuo žmogaus organizmo jautrumo. Anot L.Balčėno, jeigu žmogus neturi alerginių bėdų, jis gali valgyti šiuos vaisius, ir jam nieko nenutiks. Tačiau kuo toliau, tuo labiau nealergiškų žmonių mažėja.

„Jeigu prieš 40 metų iš 100 gimusių vaikų vieną berdavo, tai dabar iš 100 vaikų tik vieno neberia. Šiandien vaikų, turinčių labai stiprią, atsparią odą, yra labai mažai“, – sako gydytojas.

Mažuosius pacientus citrusiniais vaisiais dažniausiai palepina ne tėvai (jie žino tą problemą), o pažįstami ar giminaičiai, vaikai vaisių suvalgo darželyje. Alergiškam vaikui netrukus pasireiškia pirmieji simptomai – pradeda niežėti odą, jis pradeda kasytis.

Suaugusieji susilaiko nuo niežinčių vietų kasymosi, bet vaikai to nesugeba padaryti ir dažniausiai tos nukasytos vietelės dar ir supūliuoja. Tada, anot L.Balčėno, jau reikia gydyti dvi ligas – ir alerginę reakciją, ir mikrobinį dermatitą.

Alergija gali būti ne vien dėl maisto, bet ir nuo vaistų, nuo chemikalų, kvapų, žydinčių gėlių.

Svarbiausia – atsisakyti alergizuojančių produktų

Alergiją maistui sukelia ne tik citrusiniai vaisiai, bet ir gyvuliniai baltymai, daržovės, prieskoniai ir prieskoninės daržovės, riešutai.

Alergija maistui yra dažna odos, kvėpavimo organų, virškinamojo trakto, šlapimo sistemos, nervų ir kitų alerginių ligų priežastis.

Alergija gali prasidėti ne tik suvalgius atitinkamo maisto produkto, kartais pakanka įkvėpti jo garų, kurie, patekę į organizmą, gali sukelti dusulį, alerginę slogą. Labai jautrūs asmenys, vos prisilietę prie alergiją sukeliančio produkto, gali būti išberti raudonomis, niežtinčiomis pūslėmis.

Net 50 proc. maisto alergijos atvejų pasireiškia odos simptomais – paraudimais, bėrimais. Toliau vartojant alergiją sukėlusį produktą, bėrimai plečiasi, odos plotai pradeda šlapiuoti, stiprėja niežulys, gali sutrikti miegas. Sunkiais atvejais alergija gali komplikuotis iki  gyvybei pavojingų ir greitai besivystančių reakcijų.

„Kiek įmanoma, reikėtų susilaikyti nuo alergiją sukeliančių produktų“, – sako odos ligų gydytojas L.Balčėnas. Tai svarbiausia profilaktinė ir gydomoji priemonė.