Savaitgalį Kintuose, ant Kuršių marių kranto, vėl vyko tradicinė Marių šventė. Ir vėl į Kintus skubėjo visi, kam nesvetimas žvejo verslas, kas naujų dainų ir šokių pramoko, kas grožį puoselėjančius kaimynus pagerbti panoro, kas tiesiog pajuto būtinybę dalyvauti šventėje, išlikusioje net keičiantis laikams ir valdžioms.
Nors šventė kasmetinė, kai kurias ilgametes jos tradicijas kintiškiai šiemet paliko istorijai, užtat sužibėjo naujomis: kaimų bendruomenes pakvietė į varžytuves, sudegino stebulę, įkūnijusią visų šventės dalyvių norus, o kasmetinį šios šventės dalyvį Bangpūtį pasitiko nebe iš marių išlipantį, bet su Ventės ir Šturmų bendruomeniečiais tiesiai iš jų kiemelio parkulniuojantį.
Bendruomenė turi kuo didžiuotis
Ant marių kranto darbas virė gerokai iki šventės pradžios, kur savo dirbinius ir prekes rikiavo amatininkai, prekybininkai ir atrakcijų organizatoriai. Bene visi kas gyvas judėjo kiemeliuose, kur prisistatymui ruošėsi iš visų kampelių suvažiavę bendruomenių nariai. Laukdami šventės pradžios jie kaitė katilus žuvienei, į rūkyklas kabino ešerius, ant stalų dėliojo naminius pyragus ir kitus gardėsius.
Šventės vedėja šišioniškė Indrė pirmiausia priminė, kad vietiniams žmonėms marios per amžius buvo labai svarbios. Tačiau jos ne tik maitino, bet ir ne vieną gyvybę nusinešė. Todėl pirmiausia ir pakvietė pagerbti tuos, kurie amžiams liko marių gelmėse – jiems nupintą vainiką į bangas nuleido šokėjai.
Pasirodyti žiūrovams pirmieji pakviesti jau Dainų šventei pasiruošę šokėjai – Vilkyčių „Veiviržas“, „Rusnietis“ ir vietiniai – kintiškiai. Specialiai Dainų šventei sukurtas šokis „Ugnies užkalbėjimas“ privertė suklusti ir didžiausius šokio skeptikus.
Saviškius ir svečius pirmasis sveikino apylinkės šeimininkas seniūnas Antanas Kližentis, išreiškęs viltį, kad Marių šventė visiems jos dalyviams išliks širdyse ir visi jie dar daug metų vasaros viduryje skubės į Kintus.
Geros nuotaikos visiems linkėjo ir gražiu oru pasidžiaugė šalia Kintų gyvenantis rajono meras Šarūnas Laužikas. Seimo pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis vietinius pamalonino dviem žiniomis: jog kintiškiai rengia šventę, kokios Lietuvoje daugiau niekur nėra – ant marių kranto ir su etnografiniais kūriniais; ir kad Kintai nusipelnė kurorto vietovės statuso.
Kitas seimūnas – Artūras Skardžius irgi gyrė. Anot jo, Marių šventė esanti gal gražiausia Mažosios Lietuvos šventė, o kintiškiai daug prisidėjo, kad Mažoji Lietuva pripažinta penktuoju Lietuvos etnografiniu regionu.
Po poros savaičių dalyvauti Saugų seniūnijos šventėje kvietė kaimynas – saugiškis politikas Saulius Vytuvis.
Kintų bendruomenės pirmininkė Sigita Kasparavičienė ragino džiaugtis ne tik oru. Dėmesio labiau verti kintiškių nuveikti darbai – naujai asfaltuotas takas per mišką iki marių ir pastatytas išmontuojamas lieptas į marias, bendruomenės narių poreikiams pagamintos valtys ir gautos 6 baidarės. O savo eilės jau laukia naujo apžvalgos bokštelio statyba, kiti projektai. Padėkos žodį pirmininkė tarė kiekvienam, kas negaili savo laiko ir lėšų tam, kad Kintuose visiems būtų gera gyventi.
Pagerbė šeimas ir gražiai besitvarkančius
Kintų bendruomenė laikosi tradicijos, kurią pati prieš daug metų ir sumanė – pastebėti gražiausiai puoselėjamas sodybas. Seniūnas prašė neįsižeisti tų, kurių namų aplinka jau daug metų stebina grožiu, bet šiemet nutarta rinkti naujus perliukus.
Tikru perlu seniūnas pavadino Vydūno g. 6 namą, kurio gyventojai be jokių projektų patys jį renovavo, idealiai susitvarkė aplinką, išpuoselėjo gėlynus.
Už grožio puoselėjimą dėkota Ritai ir Stanislovui Bidvams iš Uogalių, kurių sodyba atitinka visus grožio kriterijus. Net ir prie ūkinio pastato žydinčiais gėlynais stebina Žinių kaime gyvenančių Onutės ir Alfonso Einikių namai, nuo jų neatsilieka Kristina ir Paneušas Surpliai iš Uogalių. O etnografiškiausiai tvarkoma pripažinta Ventėje gyvenančios Ninos Jokšienės sodyba.
Specialios K.Komskio dovanos atiteko darnioms 3 ir daugiau vaikų auginančioms šeimoms, į kurias atsigręžti jis kviečia todėl, kad šie metai pavadinti Šeimos metais. Talkinant seniūnijai tokiomis išrinktos Rasos ir Regimanto Liekių, gyvenančių Mingėje, kintiškių Loretos ir Arūno Būdvyčių bei Zigmo ir Romos Jakučių, Rūgaliuose gyvenančių Loretos ir Algimanto Lučinskų šeimos.
Atsiimti jiems skirtų apdovanojimų kviesti įvairių sporto varžytuvių nugalėtojai, vieną po kito šokius trenkė šokėjai, o seniūnas pasirūpino ir šokėjais: kad išvažiuodami į Dainų šventę jie nesulystų, galės pasigardžiuoti jo dovanotais šakočiais.
Bendruomenės nešė sūrius ir žolynus
Dviems šokėjams teko garbė į laužą nunešti žolynų vainiku apipintą stebulę, visų vietinių norus sugėrusią. Anot vedėjos Indrės, kai toji stebulė sudegs, o jos pelenai po pasaulį pasklis, visi norai išsipildys.
Bendruomenių nariams teko iš anksto sukti galvas, kokį gardžiausią patiekalą jie padės ant palaunagės (pavakarių) stalo ir iš kokių žolynų sudės vasaros puokštę, iš kurios vėliau vedėja virė tiją (arbatą). O kas išgėrė tos tijos, tas drūtas ir sveikas bus visą amžių.
Ir skubėjo scenon visas būrys Ventės – Šturmų bendruomenės narių, vedini pačiu Bangpūčiu, kuris prisipažino, jog iš anksto buvo ten nuklydęs ir jau net žuvienės katilą pamaišyti spėjęs. Skubėjo ir Kiškių – Prycmų bendruomeniečiai, savo kiemelį kiškio atvaizdais išdabinę. Margaspalve gėlių puošte mosuodamas pusiau tekinas žengė mingiškiams atstovaujantis jų seniūnaitis Jurgis Gečas, margiausių Žemaitkiemio laukų žolynų nešė šio kaimo atstovai. Buvo čia ir rajono bendruomenių asociacijos nariai su kintiškių kaimynais – bendruomenės „Saugų artuma“ atstovais. Asociacijos pirmininkė Marytė Janavičienė perdavė visų rajono bendruomenių linkėjimus, o saugiškių vadovas Vytautas Laurinaitis bendran krepšin dėjo ir žadinančių, ir raminančių žolynų puokštę.
Visi jie neužmiršo ir žuvies patiekalus ant bendro stalo krauti, karvių ir ožkų pieno sūrius tempė, o šeimininkai kintiškiai dar ir duonos bei grybų pridėjo. Kad visi svečiai sotūs namo išvažiuotų.
Bendruomenių atstovų laukė dar daug rungčių, kur teko parodyti savo išmonę, dar ilgai pamario vejoje sukosi šokėjų poros, skraidė aitvarai ir aviamodeliai, o žiūrovai plojo dainininkams.
Daugiau nuotraukų „Šilutės naujienų” Facebook albume.
Projektas: „Prie Šyšos krantų: Tradicijos.”