Svajonės pildosi. Vieniems – artėjant Kalėdoms, kitiems – prieš Velykas.
Pamenate 19-metį Martyną GIRULĮ, „Šilutės naujienų“ 10 numeryje prašiusį: „Padėkite man turėti rankas…“
Dabar Martynas jau žino, kad vieną rankelę jis tikrai turės. „Esu labai labai laimingas“, – sako jis.
O skaitytojų gerumo sujaudinti jo tėvai, su ašaromis akyse dėkojantys visiems, aukojusiems jų sūnaus operacijoms, sako niekada nemanę, kad tokia maža Šilutės krašto žemė gali išauginti tiek nepaprasto gerumo ir plačių širdžių žmonių…
Jau apžiūrėjo Vienos gydytojai
Primindami Martyno istoriją pasakysime tik tiek, kad nuo gimimo cerebrinio paralyžiaus sužalotomis rankomis jis ir šiandien negali padaryti nė menkiausio darbelio, negali net apsitarnauti savęs.
O svajonių ir noro dirbti – tiek daug! Vaikinas svajoja baigti mokyklą, dirbti bent sargu, būti bent kiek naudingas kitiems žmonėms.
Viltis turėti bent dirbtinę – bioninę – ranką Martynui gimė tuomet, kai jis sužinojo, kad tokias rankas neįgaliems žmonėms padeda turėti Vienos (Austrija) universitetinių klinikų profesoriai. Tik tokios rankelės kaina paprastam mirtingajam neįkandama.
Martynas ir jo tėvai Danguolė ir Rimas Giruliai redakcijoje dar kartą apsilankė trečiadienį – tuoj po to, kai pirmadienį vaikiną apžiūrėjo Vienos profesoriai.
O apžiūrėti jie galėjo tik todėl, kad vaikinas jau turi didžiulį būrį jį palaikančių ir jo gydymui aukojančių žmonių.
13 gydytojų apžiūrinėjo 3 valandas
Sekmadienį popiet į Austrijos sostinę pajudėjusius Girulius lydėjo dar vienas vairuotojas ir švedų labdaros organizacijos „Pagalba Lietuvai. Tikėjimas. Viltis. Meilė“ atstovas Lietuvoje Tadas Girčius. T.Girčius vertėjavo medikų apžiūros metu, todėl lietuviams nereikėjo mokėti už tenykščio vertėjo paslaugas.
Trys garbūs profesoriai ir dar 10 jiems asistuojančių gydytojų – tokia grupė net 3 valandas apžiūrinėjo iš tolimos Lietuvos atvažiavusį vaikiną. Grupei vadovavo profesorius Oskar C.Aszmann.
Pirmasis austrų klausimas, kurį išgirdo lietuviai, buvo – „Iš kur gausite pinigų?“
Taip gydytojai norėjo apsidrausti, kad konsultuoja už operaciją galėsiantį sumokėti žmogų.
Tądien Martynas su tėvais išgirdo tik tikslią paties protezo – bioninės rankos kainą – 50 tūkstančių eurų.
T.Girčiui teko aiškinti, kad Martyną jau daug metų remia švedų labdaros organizacija, kad jis kreipėsi į Pamario krašto žmones, prašydamas paaukoti, kiek kas gali, ir kad aukos jau plaukia į vaikino sąskaitą.
„Tuomet jau galite pradėti taupyti pinigus“, – sakęs prof. O.C.Aszmann.
Profesorius pavadino ilgalaikiu draugu
Nuolat tarpusavyje konsultuodamasi gydytojų grupė nutarė, kad atgaivins dešinę ranką. Pirmiausia teks daryti raumenų priauginimo operaciją žasto srityje, nes nevaldomų Martyno rankų raumenys yra labai silpni. Abiejose rankos pusėse, virš alkūnės, bus įsodinti papildomi raumenys. Vėliau dešinė vaikino ranka bus amputuota iki alkūnės.
Kiek laiko turės praeiti nuo raumenų įsodinimo iki rankos amputacijos ir kiek kainuos šios procedūros, medikai dar nepasakė. Bet jie pažadėjo lietuvaičiui didelę nuolaidą, nes jo atvejis labai sudomino gydytoją O.C.Aszmann, tai esąs išskirtinis atvejis ir įdomus jam kaip medikui.
Nuo 3 iki 6 mėnesių – tiek laiko dar turės praeiti po rankos amputacijos, kol Martynui bus galima pritaisyti bioninę ranką. Tad turėti bent vieną ranką vaikinas tikisi ne anksčiau kaip po metų.
Pirmoji austrų medikų apžiūra vaikinui nieko nekainavo – gydytojai neėmė užmokesčio vien todėl, kad jis atvyko iš taip toli. Jie net nepasakė, kiek ta apžiūra būtų kainavusi.
„Tai buvo mums didžiulis palengvinimas, nes vien kelionė atsiėjo apie 1000 eurų“, – sakė D.Girulienė.
Martyną ir jo tėvus sužavėjo austrų gydytojų draugiškumas ir šiluma. „Jie net domėjosi, kokia pravarde ar mažybiniu vardu mane vadina šeima, sakė patys norintys taip kreiptis, nes mes nuo šiol būsime ilgalaikiai draugai“, – pasakojo vaikinas. Bet Martynas namuose vadinamas tik vardu, tad pravardės neturi.
Minėdami ilgalaikę draugystę gydytojai turėjo mintyje tai, kad ir pritvirtinus bioninę ranką vaikinui teks kiekvienais metais važiuoti į Vieną pasitikrinti.
Sužavėjo lietuvius ir modernūs, 21 aukšto klinikos pastatai, atkreipė dėmesį į viduje kabančius įspėjimus nenešti gydytojams jokių dovanų.
Lenkiasi visiems geradariams
„Daug, labai daug gerų žmonių yra Šilutės žemėje. Iš visos širdies dėkoju ir žemai lenkiuosi visiems, kurie išgirdo mano prašymą ir paaukojo mano operacijai“, – dėkodamas ašaras bandė slėpti Martynas.
Iki kelionės į Vieną Martynui žmonės buvo suaukoję 8000 litų. Žinoma, tai tik maža dalelė to, kiek jam dar reikės. Bet kartu tai ir didelės vilties pradžia.
Jo mama vieną po kito vardija ją gerumu sujaudinusius atvejus. Viena pirmųjų, tik perskaičiusi straipsnį „Šilutės naujienose“, Pagėgių savivaldybės Vilkyškių kaime gyvenančiai šeimai paskambino 84 metų pensininkė iš Šilutės, Turgaus gatvės. Garbaus amžiaus moteris sakė norinti dovanoti Martynui 2000 litų ir prašė atvažiuoti jų pasiimti. „Sąžinė neleido imti iš pensininkės, bet ji skambino dar kartą ir primygtinai reikalavo atvažiuoti“, – pasakojo D.Girulienė.
Giruliai paėmė tik pusę pensininkės dovanojamos sumos, o išleisdama juos moteris vis prašė neviešinti jos pavardės… Trečiadienį Martynas su tėvais ir puikių gėlių puokšte aplankė savo geradarę.
Dešimtys, jau beveik 100 žmonių – tiek jų, savo gerumu, širdžių šiluma ir pinigais pasidalijusių su likimo nuskriaustu jaunuoliu. Nuskriaustu, bet kupinu vilties ir begalinio noro veržtis į priekį.
Martynui aukojo Šilutės Halėje dirbančios moterys, Pagėgių senelių globos namų ir Pagėgių kredito unijos darbuotojai, buvę Martyno mokytojai ir klasės draugai, daugybė kitų žmonių. Jaunų, vidutinio amžiaus ir net senjorų. Vienų aukos didesnės, kitų mažesnės, bet Girulių šeima žino – visos jos dovanotos dideles širdis turinčių žmonių.
Jau grįžę Giruliai sužinojo, kad dar 12 000 litų netrukus į Martyno sąskaitą įplauks iš Švedijos, kur aukas renka jų bėdą žinantys tenykščiai žmonės. Vien tik šilutiškių Maraulų sūnus ir dukra, gyvenantys Švedijoje, savo kraštiečiui paaukojo 10 000 Švedijos kronų.
Aukas renka ir šeimos giminės. „Nuoširdžiausiai ačiū jiems visiems“, – sako Martynas ir jo tėvai.
Prabilę apie negalią sulaukė supratimo
Martyną ir jo tėvus be galo jaudino ir kai kurių pažįstamų, buvusių klasės draugų prisipažinimas, jog kažkada jie tiesiog nesupratę, kaip Martynui sunku, kaip jis troško būti toks, kaip visi. Todėl kartais ir šiurkštesnis žodis išsprūsdavęs, įskaudindavęs…
„Mūsų šalyje dar vis neįprasta garsiai prabilti apie negalią, apie tai, kaip jaučiasi ir ką išgyvena jos slegiamas žmogus, jo artimieji. Gal todėl mes dar taip menkai suprantame tuos, kurie priversti gyventi su negalia. Bet mūsų šeima dabar jau žino, kad tereikia pasibelsti ir bus atidaryta“, – tokia patirtis prabyla Martyno mamos lūpomis.
Dabar vilkytiškiai laukia elektroninio laiško iš Vienos. Tenykščiai medikai pažadėjo, kad jame surašys tikslias operacijų ir procedūrų kainas, gydymo laiką. Šeima kol kas neįsivaizduoja, kiek iš viso pinigų jiems teks sukaupti sūnaus gydymui, nes reikės ir važinėti, ir gyventi Vienoje.
„Galvoje sukasi kelių šimtų tūkstančių litų sumos, bijau ir galvoti“, – atsidūsta, bet laime ir viltimi vis tiek spinduliuoja D.Girulienė.
Tad padėkime Martynui turėti ranką. Tiems, kas galės paremti, primename Martyno sąskaitos Pagėgių kredito unijoje Nr. LT795014000010022794. Norintys pasitikslinti informaciją, gali paskambinti jo mamai telefonu 8 615 41714.
