Praėjusią savaitę teisme parodymus davė baudžiamojoje byloje dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi kaltinamas matininkas Aidas GUNTARSKIS.
Jis įtariamas tuo, kad rengdamas Rusnės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą paskutiniame jo etape tyčia suklaidino pretendentus, nenurodydamas jiems visų laisvų valstybinės žemės plotų.
Į teismą – po pakartotinių tyrimų
STT Klaipėdos valdyba nustatė, kad 2007 metais rengdamas Rusnės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą A.Guntarskis tyčia suklaidino pretendentus, turinčius pirmumo teisę pasirinkti formuojamus valstybinės žemės sklypus nuomai ir pageidaujančius ją išsinuomoti. Melagingai jiems nurodė, kad laisvos valstybinės žemės nuomoti jau nebėra.
Dar praėjusiais metais rusniškiai teismui pasakojo, kad dėl nusikalstamų matininko veiksmų jie negavo visų nuomai prašytų žemių. Ūkinei veiklai vykdyti trūkstamą jų dalį ėmė nuomotis iš kitų žmonių. O dėl negautų žemių patyrė didelių finansinių nuostolių.
Po ne vieno ikiteisminio tyrimo byla pasiekė Šilutės r. apylinkės teismą.
Sąrašo pats nesudarė
Savo kaltės kaltinamasis nepripažįsta. A.Guntarskis pasakojo, kad sklypus formavo remdamasis pretendentų sarašu, kurį eiliškumo tvarka sudarė Šilutės rajono žemėtvarkos skyrius. Sąrašą patvirtino tuometinė Klaipėdos apskrities viršininko administracija.
Pagal projekto rengimo metodiką, pretendentų nuomotis žemę sarašą turėjo sudaryti projekto rengėjas – pats A.Guntarskis. Tačiau matininkas tą daryti atsisakė, nes neturėjo visų reikalingų dokumentų – prašymų nuomotis žemę, ūkininkų pažymėjimų, nuomos sutarčių.
Apie atsisakymo priežastis matininkas žodžiu informavo Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėją Artūrą Juočą. Vėliau Žemėtvarkos skyriui pateikė ir raštišką pasiaiškinimą, kodėl pats nesudarė pretendentų sąrašo, jame nurodydamas, kad net 32 pretendentų prašymai nuomotis žemę jam nebuvo pateikti visiškai.
Pasak A.Guntarskio, dalis trūkstamų dokumentų vėliau buvo pristatyti, tačiau – ne visi. Anot kaltinamojo, apskrities viršininko administracija galutinį sąrašą patvirtino neturėdama visų reikalingų duomenų.
Paklaustas, kodėl vis dėlto vykdė projektavimo darbus, jeigu pats atsisakė sudaryti pretendentų sarašą, matininkas teigė, kad vykdyti darbus jis privalėjo.
Kaltinimus neigia
Duodamas parodymus, A.Guntarskis pasakojo, kad per visą žemėtvarkos projekto rengimo laiką niekas pretenzijų nereiškė. Tai užfiksuota ir protokoluose.
„2007 m. rugsėjo 6 d. įvyko pretendentų nuomotis laisvą valstybinę žemę bendras susirinkimas. Jo metu visi buvo supažindinti su laisva valstybine žeme, paaiškinta, kaip žemė bus projektuojama. Taip pat buvo demonstruojamas pakabintas žemėlapis su laisva žeme, kuri buvo pažymėta mėlynai. Nuo rugsėjo 6 d. iki spalio 25 d. žemėlapis su laisva valstybine žeme ir suvestinis pretendentų sąrašas kabėjo seniūnijos stendo lentoje. Galėjo žmonės ateiti susipažinti“, – teismui aiškino A.Guntarskis.
Pretenzijos dėl projekto pareikštos viešojo svarstymo metu.
Matininkas neigė kaltinimus, kad projektuodamas sklypus nukentėjusiesiems sakė, jog laisvos valstybinės žemės jau nebėra ir kai kuriems jų nurodė rašyti atsisakymus nuo trūkstamos žemės dalies.
„Po to, kai žemes pasirinko mane kaltinantys rusniškiai, kitiems pretendentams dar buvo suprojektuota apie 100 ha likusios laisvos žemės, kurios niekas nesirinko“, – argumentavo vyras.
A.Guntarskis taip pat liudijo, kad rodant laisvą žemę žemėlapyje nebuvo užbrūkšniuoti ar kaip nors kitaip pažymėti bendrovės GGF dirbami žemės sklypai, dėl kurių ir kilo ginčas.
Teismui jis sakė manąs, kad visi penki nukentėjusieji jį apkalba.
„Manau, kad iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos gavę raštą, kad bendrovė „GGF“ nuomos sutarties neturi, jie suprato, kad galėjo tas žemes pasirinkti ir gauti. Kadangi to nepadarė, nutarė apkaltinti mane“, – teismui aiškino matininkas.
Susipažinęs su nukentėjusiųjų parodymais ikiteisminio tyrimo metu, A.Guntarskis teigė tik tada supratęs, kad rusniškiai manę, jog bendrovė „GGF“ nuomos sutartį turi. Būdami vietiniai, žmonės esą žinojo, kas ir kur kokias žemes dirba – galbūt dėl to pirmiausia ir rinkosi tas žemes, kurias dirbo patys.
To paties tyrimo metu matininkas sakė supratęs, kad renkantis žemes nuomai pagal įstatymą fiziniai ir juridiniai asmenys yra vienodame pirmume ir turi lygias teises.
Teisėjai pasidomėjus, matininkas aiškino, kad jei suvestinį sąrašą būtų rengęs jis pats, visi pretendentai būtų buvę surašyti eiliškumu pagal tai, kuris pirmasis padavė prašymą – nesvarbu, ar tai fizinis, ar juridinis asmuo.
Netenkino žemių kokybė
Kadangi, matininko teigimu, bendrovės „GGF“ dirbamos žemės pateikiamame žemėlapyje nebuvo niekaip pažymėtos, jis nepamena, ar kam nors konkrečiai siūlė žemę būtent tose vietose. Tačiau teismui aiškino, kad rodė visus likusius laisvus valstybinės žemės plotus, vadinasi – ir bendrovės naudotas žemes.
Pasak A.Guntarskio, negavę visos norimos žemės, nukentėjusieji jos daugiau ir neprašė. Taip pat nebuvo ir prašymų suprojektuoti sklypą bendrovės „GGF“ naudojamoje teritorijoje.
Esą, pirmiausia žmonės rinkosi tas žemes, kurias nuomojosi ar naudojo iš anksčiau. Kitur siūlytų žemių daug kas atsisakė, nes netenkino jų kokybė.
Teisėja D.Jazbutienė pastebėjo, kad pagal metodinius reikalavimus, darbų vykdymo aktuose žemėtvarkos projekto autorius turėjo tiksliai nurodyti, kokiose vietose siūlomų žemių pretendentai atsisakė, jų dydį.
A.Guntarskis nurodė darbų aktuose įrašęs skaičius, kiek pretendentų neatvyko, kiek jų nesirinko siūlomų žemių. Tai, kad nesurašė pretendentų pavardžių, esą buvusi techninė klaida.
