Pasak dietologo Edvardo Grišino, viena svarbiausių kopūstų sudedamųjų dalių – maistinės skaidulos, kurios tiesiogiai veikia ir užtikrina sveiką virškinimo sistemos darbą
„Baltagūžiuose kopūstuose esančios skaidulos skatina maisto judėjimą virškinamajame trakte, padeda palaikyti reguliarų tuštinimąsi ir mažina vidurių užkietėjimo riziką. Be to, jos veikia kaip prebiotikai – maitina naudingąsias žarnyno bakterijas, kurios yra itin svarbios ne tik sklandžiam virškinimui, bet ir imuninės sistemos veiklai“, – aiškina E. Grišinas.
Taip pat kopūstuose gausu natūralaus augalinio junginio sulforafano, kuris turi priešuždegiminį ir antioksidacinį poveikį. Šis augalinis junginys gali padėti organizmui mažinti oksidacinį stresą, aktyvinti natūralius detoksikacijos fermentus ir prisidėti prie lėtinių ligų rizikos mažinimo.
„Sulforafanas svarbus ir kepenų veiklai, jis dažnai įtraukiamas ir į moterims skirtus papildus dėl hormonų balanso menopauzės metu. Dėl šių savybių kopūstai yra vertingas pasirinkimas siekiant stiprinti imuninę sistemą ir bendrą organizmo atsparumą, ypač šaltuoju metų laiku“, – sako E. Grišinas ir primena, kad kopūstuose gausu ir A bei C vitaminų.
Jautresnę virškinimo sistemą turintiems žmonėms didesni žalių kopūstų kiekiai gali sukelti diskomfortą. Tokiu atveju jis rekomenduoja vartoti termiškai apdorotus kopūstus. Itin vertingi rauginti ar fermentuoti kopūstai. Jie praturtina mitybą natūraliais probiotikais ir palaiko virškinimo sistemos veiklą.
Pagal BNS inf.