„2016-2022 m. alkoholį vartojusių asmenų dalis Lietuvoje pasižymėjo nestipriai išreikšta augimo tendencija, tačiau bendras suvartotas kiekis traukėsi. Išgeriamo alkoholio kiekio mažėjimas stebimas tik reguliariai vartojančių asmenų grupėje“, – sako VU mokslininkas dr. Algirdas Bartkus. Nuo 2016 iki 2022 m., dažnai, bet ne per daug išgeriančių asmenų suvartojamo alkoholio kiekis sumažėjo trečdaliu. Proginių vartotojų grupėje aiškios tendencijos nėra.
Lyginant prekių kiekius, už kuriuos buvo sumokėti akcizo mokesčiai, galima teigti, kad visų gėrimų, išskyrus alaus, pardavimai 2022 m. mažėjo. Priežastis – bendro kainų lygio augimas ir gyventojų pajamų smukimas. Todėl gyventojai mažino lėšų dalį, skirtą ne pirmo būtinumo prekėms, įskaitant ir alkoholiui.
Per pastaruosius 7 metus nuo 6 iki 4 proc., sumažėjo dažnokai išgeriančių asmenų ir nuo 44 iki 50 proc. išaugo progomis vartojančiųjų. Vis dėlto pirmosios grupės išgeriamas kiekis nemažėjo.
Tiriamu laikotarpiu itin dažnai ir daug išgeriančių žmonių grupėje augo moterų dalis. Iki 2020 m. moterys sudarė tik 1 iš 10 dažnokai išgėrinėjančių asmenų, o šiuo metu jau 1 iš 5.
Neigiama prieš 2 metus pradėjusi formuotis tendencija yra ženklus pilstuko ir naminės degtinės prieaugis. 2022 m., lyginant su 2021 m., jo vartojamas išaugo daugiau nei 3 kartus.
Namai lieka pagrindine vieta, kur vartojamas alkoholis, tačiau vis daugiau žmonių vartoja kavinėse bei restoranuose, renginių metu. Vis mažiau alkoholis vartojamas darbo vietose. Pervartojimai tampa retesni, tačiau itin dažnai pergeriančių asmenų dalis yra pastovi ir sudaro apie 1 proc.
Tik labai mažai žmonių mano, kad antialkoholinė valdžios politika pakeitė jų elgesį, ir ši dalis kasmet mažėja. Dauguma apklaustųjų amžiaus ribojimą ir reklamos draudimą vertina teigiamai arba neutraliai, neigiamai vertinančių yra nedaug. Pardavimo laiko ribojimas ir akcizai nėra taip palankiai vertinami.
Kasmet auga gyventojų dalis, atsiribojanti nuo alkoholio vartojimo ribojimo klausimų ir laikanti juos nesvarbiais. Ribojančių priemonių poveikis kasmet blėsta, tad mažėjantis deklaruojamas suvartoto alkoholio kiekis yra pačių žmonių apsisprendimo, o ne politikos rezultatas.
Pagal BNS inf.