Mažėjant policijos pareigūnų kils pavojus visuomenės saugumui

Vidaus reikalų ministerijai (VRM) besididžiuojant, sudarytomis prielaidomis didinti policijos pareigūnų motyvaciją darbui, profesinės sąjungos atkerta, jog politikų sprendimai veikiau didina pareigūnų nežinomybę ir kelia daugiau klausimų dėl ateities. Anot jų, profesija darosi nepatraukli tiek jaunimui, tiek pozicijas paliekantiems ilgametę patirtį turintiems pareigūnams. Šiuo metu Lietuvoje trūksta apie 1400 arba 18 proc. policijos pareigūnų. Policijos departamento atstovo Ramūno Matonio duomenimis, per metus pareigūnų trūkumas padidėjo 2 proc.

Įvairiose apskrityse pareigūnų trūkumas yra nuo 10 iki 21 proc. Labiausiai jų trūksta didžiuosiuose miestuose, yra ir rajonų, kur nemažas trūkumas: Naujoji Akmenė, Raseiniai. Mažiausiai pareigūnų trūksta Kauno, Alytaus, Utenos apskrityje.

Liepos mėnesį į įstaigas buvo paskirti 149 Policijos mokyklą baigę kursantai, tad pareigūnų poreikis sumažėjo.

Jau kurį laiką dėmesį į mažėjantį policijos pareigūnų skaičių ir didėjantį darbo krūvį siekiantys atkreipti profsąjungų atstovai pirštu beda į politikų požiūrį. Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Vitalijaus Jagmino manymu, sausio 1 d. įsigalioję Vidaus tarnybos statuto pakeitimai, kuriais buvo siekiama mažinti darbo užmokesčio netolygumus tarp pareigūnų, jų gretose veikiau didina nežinomybę ir norą tarnybą palikti, nei motyvaciją dirbti. Pareigūnai mato, kad situacija tik blogėja ir palieka tarnybą. „Pareigūnas šiuo metu Vilniuje dirba už tris“, – akcentavo jis.

Jam antrina Lietuvos policijos profsąjungos vadovė Roma Katinienė, kuri neslepia, jog tokios socialinės garantijos, kaip galimybė palikti tarnybą ir gauti valstybinę pensiją išdirbus 25 metus, yra viena didžiausių paskatų pritraukiant naujus pareigūnus. Deja, tokią garantiją svarstoma panaikinti ir tą laiką pratęsti iki pareigūnui 55 metų. „Mes matome, kad dauguma jų nesulaukia tokio amžiaus, neatitinka fizinių reikalavimų ar net tarnybos metu būna sužalojami“, – dalijosi ji.

Anot R. Katinienės, didelis darbo krūvi neatperka ir po naujų teisės aktų priėmimo kilusios algos, kuri, pasak jos, padidėjo vos iki 30 eurų. Pirminės grandies pareigūnai gauna iki 800 eurų į rankas. „Imant su visomis infliacijomis ir kainos šuoliais, tai yra tas pats kas nieko. Tai buvo mažiausias pakilimas visos teisėsaugos sistemoje. Su 700-800 eurų, mokant pirminės grandies pareigūnams, mes tikrai nepadarysime policijos sistemos patrauklia“, – akcentavo ji.

Jos manymu, savivaldybių iniciatyva pritraukti naujus pareigūnus vienkartinėmis 10 tūkst. eurų dydžio išmokomis yra laikinas sprendimas. Dėmesį reiktų sutelkti į pareigūnų darbo sąlygas bei krūvį, kuris smarkiai atsiliepia tiek fizinei, tiek psichologinei sveikatai ir darbo kokybei. „Krūviai Vilniuje keliolika kartų viršija krūvį kai kuriuose provincijos komisariatuose. Tai tas ir 10 tūkst. neatrodo toks patrauklus, ir tarnyba policijoje neatrodo patraukli“, – teigė R. Katinienė.

Jei vis daugiau patyrusių pareigūnų paliks tarnybą, gali nukentėti ir policijos darbo kokybė, dažnėti policininkų klaidos. „Tarnybą palieka patyrę. Didžiuosiuose miestuose dar metus neišdirbęs pareigūnas jau apmokina dar nepradėjusį dirbti. Tai natūralu, kad tai lemia klaidas, darbo kokybę, situacijose priimtus sprendimus“, – kalbėjo ji.

Laura Kiviliutė (ELTA)