Mažiesiems ereliams rėksniams reikia pagalbos

ereliai lydisMažieji ereliai rėksniai, anot dr. Dariaus Stončiaus, nei labai maži, nei garsiai rėkia, tačiau, nepaisant ne itin tikslaus paukščio pavadinimo, juos reikia apsaugoti. Šilutė – 10-asis miestas, kuriame pristatyta fotografijų paroda „Mažieji ereliai rėksniai ir jų apsauga Lietuvoje“ bei paukščiui kylančios grėsmės.

Erelių Lietuvoje sumažėjo

Parodą pristatančiame renginyje mokslininkas D.Stončius papasakojo įdomiausius faktus apie paukštį, įvardijo grėsmes jų išlikimui bei pristatė viešosios įstaigos „Gamtosaugos projektų vystymo fondas“ vykdomo projekto „Mažojo erelio rėksnio (Aquila pomarina) apsauga Lietuvos miškuose“ darbus.

Pasak D.Stončiaus, apsauga neįmanoma, jei žmonės neturi informacijos. Kilnojamosios parodos efektyvumas jau išbandytas ankstesnių projektų metu – ji žmonės suteikia nemažai žinių.

Mažųjų erelių rėksnių Šilutės rajone galima aptikti kiekviename didesniame Nemuno deltos regioninio parko miške. Ereliams čia tinkamos gyvenimo sąlygos: daug užliejamų pievų, mažai arimų, dauguma miškų saugomi.

Gamtininkas aiškina, kad žmonės prie mažųjų erelių rėksnių išsaugojimo gali prisidėti nenaikindami jų lizdaviečių. Nustatyta, kad 1980-2006 metais šių erelių Lietuvoje sumažėjo daugiau nei 20 proc.

Viena pagrindinių jų nykimo priežasčių – intensyvi ūkinė veikla miškuose. Šių paukščių išsaugojimui grėsmę kelia apleistų pievų, ganyklų savaiminis apaugimas mišku ir intensyviai žemdirbystei naudojamų laukų plėtra.

Miškų kirtimo taisyklės draudžia vykdyti pagrindinius kirtimus 100 m atstumu nuo mažųjų erelių rėksnių lizdų. Nustatytoje zonoje visi kiti miško kirtimai ir medienos ištraukimas draudžiami veisimosi metu – nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d.

Nors mažasis erelis rėksnys peri miškuose, tačiau jam gyvybiškai svarbios yra pamiškių pievos, ganyklos, kur jis medžioja. Ūkininkai, suardami laukus, padaro pagrindinį erelių maistą – graužikus – nepasiekiamą.

Mažasis erelis rėksnys – Lietuvoje ir ES saugomas plėšrusis paukštis. Jis įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą bei ES Paukščių direktyvą. Direktyva visas valstybes nares įpareigoja išlaikyti palankią šių erelių apsaugos būklę ir steigti jiems apsaugoti skirtas teritorijas, kurios sudaro ES saugomų teritorijų tinklą – Natura 2000. Įgyvendinant direktyvos reikalavimus, mažiesiems ereliams rėksniams išsaugoti Lietuvoje įsteigtos 7 Natura 2000 teritorijos.

Vakarų Europoje mažieji ereliai rėksniai išnyko prieš 100-200 metų. Lietuva yra svarbi siekiant išsaugoti šiuos paukščius Europoje. Joje gyvena apie 20 proc. Europos žemyne paplitusių šių erelių. Atlikus mokslinius tyrimus nustatyta, kad dabar šalyje peri 1900-2870 porų.

Šie ereliai daugiau negu pusę metų praleidžia ne veisimosi vietose, nes žiemoti skrenda net iki Pietų Afrikos.

Gamtininkai inventorizuoja lizdus

ereliai paskaitaVšĮ „Gamtosaugos projektų vystymo fondas“, vykdydama projektą, siekia užtikrinti 200 mažųjų erelių rėksnių porų lizdaviečių apsaugą nuo neigiamos ūkinės veiklos miškuose, prisidėti prie šių paukščių lizdaviečių apsaugos efektyvumo didinimo, gerinti suinteresuotų grupių žinias apie rūšį, jos išsaugojimo svarbą ir būdus.

D.Stončius kalbėjo, kad projekto vykdytojų darbas anaiptol nėra toks lengvas, koks gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Reikia inventorizuoti mažųjų erelių rėksnių lizdus 4564 kv. km plote, užtikrinti blogos būklės lizdaviečių išlikimą sutvirtinant natūralius, įrengiant dirbtinius lizdus ir kita.

Nufotografavo erelį iš viršaus

Žinomas gamtos fotografas ir dokumentinių filmų autorius, operatorius, režisierius ir gamtininkas Mindaugas Survila atskleidė gamtos fotografijos užkulisius.

Sėdėjimas kelias valandas nejudant medyje įrengtoje palapinėje, susidūrimas su laukinėmis širšėmis, orientavimasis miške naktį tamsoje, įvairūs gamtos stichijų sukelti pavojai ir trukdžiai – tai tik keletas dalykų, su kuriais teko susidurti.

Jo filmas apie erelius „Susitikimas su žuvininkais“ 2007 metais pripažintas geriausiu metų filmu apie gamtą. Itin baugštūs paukščiai ne tik ereliai žuvininkai, bet ir mažieji ereliai rėksniai. Todėl tenka ant medinės platformos palapinę įsirengti aukštai medyje, už 200 metrų nuo paukščio lizdo. Nenorėdamas išbaidyti paukščių ir natūralaus jų gyvenimo, į užmaskuotą būstą fotografas vyksta ir iš jo grįžta tik naktį.

M.Survila į devynaukščiui pastatui prilygstantį medį lipa naudodamasis alpinistų įranga. Jame kuo šilčiau įsisupęs į drabužius kone parą praleidžia beveik nejudėdamas ir laukdamas geriausio kadro. Mindaugui itin patinka nuotrauka, kurioje jūrinis erelis užfiksuotas netikėtu rakursu – iš viršaus. Paukštis nejuto jo tykančio fotografo ir atsitūpė tiesiai po juo.

Į gamtos fotografo akiratį yra papuolęs ir žiovaujantis vilkas, briedžiai, šernai kopose. Anot M.Survilos, svarbiausias dalykas fotografuojant gamtą – užfiksuoti ją kuo natūraliau. Iš siaubo paklaikusios erelio ar kito gyvūno akys yra prastas darbas.

Fotografijų parodą „Mažieji ereliai rėksniai ir jų apsauga Lietuvoje“ visą mėnesį bus galima aplankyti Šilutės kultūros ir pramogų centre. Viena įspūdingiausių nuotraukų parodoje daryta Šilutės rajone, Ventės rago ornitologo Vytauto Jusio.

Fotografijoje vaizduojama kaip mažasis erelis rėksnys atakuoja jūrinį erelį, kuris už jį du kartus didesnis.