Susitikimas organizuotas reaguojant į praėjusiais metais Etninės kultūros globos tarybos bei Mažosios Lietuvos regioninės tarybos kreipimąsi į Prezidentą Gitaną Nausėdą dėl užsitęsusio Mažosios Lietuvos etnografinio regiono herbo kūrimo proceso. Kreipimesi prašyta paremti Mažosios Lietuvos bendruomenės nuomonę atstovaujančią Mažosios Lietuvos regioninę tarybą diskusijoje su Lietuvos heraldikos komisija, kuri atmeta krašto bendruomenės pasirinktą herbo simboliką.
V. Griškevičienė pastebėjo, kad siūlydami pasirinktą briedžio simbolį Mažosios Lietuvos bendruomenės atstovai į Lietuvos heraldikos komisiją ir kitas aukščiausias institucijas kreipėsi oficialiais raštais net 8 kartus. Per 8 diskusijų metus bendruomenės iniciatyva atliktos dvi krašto heraldikai skirtos mokslo studijos, klausimas keltas keturiuose LHK posėdžiuose. V. Griškevičienės teigimu, bendruomenės nuomonė nepasikeitė – ir toliau pasisakoma už briedžio simbolį Mažosios Lietuvos etnografinio regiono herbe.
Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, doc. dr. S. Pocytė atkreipė dėmesį, kad šiai pozicijai pritaria visų krašto savivaldybių valdžios atstovai, didelė dalis kultūrinių organizacijų. Ieškota simbolio, kuris atspindėtų ne visą istorinę Mažąją Lietuvą, o tik šiandieninėje Lietuvoje esantį etnografinį Mažosios Lietuvos regioną. Simbolis pasirinktas apsvarsčius įvairius variantus.
Tiesa, iš Mažosios Lietuvos bendruomenių atstovų pusės išsakyta ir kitokia nuomonė. Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas V. Šilas teigė, kad herbas turėtų reprezentuoti ne tik Lietuvoje esančią Mažosios Lietuvos dalį, bet visą istorinę Mažąją Lietuvą, tad verta ieškoti ir kitų simbolių.
Pasitarimas parodė, kad LHK atstovai nėra kategoriškai nusistatę prieš briedžio simbolį etnografinio Mažosios Lietuvos regiono herbe. Kitiems herbo simboliams (skydo laikytojams, šūkiui) LHK visiškai neprieštarauja, taip pat pritariama nuo seno naudojamai Mažosios Lietuvos vėliavai. Sutarta diskusiją dėl herbo pagrindinio simbolio pratęsti sausio 20 d. LHK inicijuojamame posėdyje. Prezidentūros atstovai išreiškė viltį, kad 2023 metais pažymint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį, Mažoji Lietuva turės galutinai suderintą ir patvirtintą heraldiką.
Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė atkreipė dėmesį, kad ir kiti Lietuvos etnografiniai regionai rengiasi kreiptis į Lietuvos heraldikos komisiją dėl savo krašto heraldikos patvirtinimo. O kai kurie, pvz., Aukštaitija, norėtų savo heraldiką tobulinti, pakeičiant kai kuriuos simbolius arba šūkius.