Mažosios Lietuvos kryžiai – senosios kalvystės atspindžiai

suldiakovo paroda autoriusF.Bajoraičio viešojoje bibliotekoje atidaryta Švėkšnos seniūnijos Žagatpurvių kaimo gyventojo Eugenijaus Šuldiakovo grafikos darbų paroda „Mažosios Lietuvos kaltiniai ir lietiniai kryžiai“.

Renginyje, skirtame Laisvės gynėjų dienai ir Klaipėdos krašto dienai paminėti, dalyvavo parodos autorius E.Šuldiakovas, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto doc. dr. Silva Pocytė, doc. dr. Arūnė Arbušauskaitė, Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis.

Iki vasario 12 d. veiksianti paroda toliau keliaus į Švėkšną, vėliau bus pristatyta Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institute.

Mintis surengti parodą kaltinių ir lietinių kryžių tema E.Šuldiakovui gimė pernai, kai tvarkydamas savo kaimelio senąsias liuteronų kapines susimąstė apie Mažosios Lietuvos sakralinio kalvystės meno likimą. Netrukus ėmėsi darbo, aplankė keletą kapinaičių Klaipėdos ir Šilutės rajonuose, padedamas specialistų surinko reikalingą medžiagą ir pradėjo piešti.

Parodos atidarymo metu dailininkas sakė, kad savo paslaptingumu, didingumu, istorija ir menine verte sužavėję senieji kryžiai privertė jį susimąstyti apie šio kultūros paveldo išsaugojimą. Todėl, atitrūkęs nuo jam būdingo abstraktaus meno, parodoje eksponuojamais darbais autorius siekia supažindinti visuomenę su mūsų krašto kryždirbystės meistrų kūriniais ir atkreipti dėmesį į nykstančius šio istorinio paveldo paminklus.

Kiekvienas parodoje eksponuojamuose darbuose įamžintas XIX a. – XX a. kryžius turi savo istoriją, vienuose galima rasti pagonybės ženklų, kituose dominuoja apvalios formos. Skirtingiems šalies etnografiniams regionams buvo būdingos savitos kryžių kaldinimo ir liejimo tradicijos, todėl net Jurbarko ir Klaipėdos krašto kryžiuose galima rasti ne vieną skirtumą.

Parodos atidarymo metu mintimis pasidalijo doc. dr. S.Pocytė, pažymėjusi, kad kaltiniai kryžiai menine verte ir gaminimo būdu yra vertingesni nei lietiniai.

Parodos autorių sveikino seniūnas A.Šeputis ir stebėjosi Eugenijaus kantrybe, kruopštumu atkuriant kiekvieno kryžiaus fragmentus, mažiausias jų detales. Seniūnas pritarė dailininko mintims, kad kapinės – kiekvieno krašto istorijos dalis, kurią būtina saugoti.

 Projektas: „Prie Šyšos krantų: Kūryba.”