Mažosios Lietuvos sostinės gyventojos prisilietė prie krašto istorijos

Visi suprantame, kokia tai atsakomybė – puoselėti, saugoti, populiarinti etninę kultūrą.

„Moterų seklyčios“ narės A. Abramovičienei įteikė gėlių.

„Moterų seklyčios“ klubo narės taip pat prie to prisideda minėdamos tradicines šventes, lankydamos H. Šojaus muziejuje ir kitus mieste vykstančius renginius.

“Moterų seklyčioje“ svečiavosi Agnė Abramovičienê, Šilutės turizmo ir informacijos centro (TIC) direktorė. Atsiliepdama į prašymą kalbėti apie Mažąją Lietuvą, viešnia papasakojo, kad Šilutėje dirba tik nuo metų pradžios, kokius svarbiausius darbus planuoja, kokius projektus ruošiasi įgyvendinti.

A. Abramovičienė priminė Mažosios Lietuvos atsiradimo istoriją, suskirstydama ją į dešimt etapų: Baltų genčių laikotarpis (iki 1252); Vokiečių ordinas (1252-1525); Prūsijos kunigaikštystė (1525-1701); Prūsijos karalystė (1701-1891); Vokietijos imperija (1891-1918); Prancūzmetis (1920-1923); Pirmoji Lietuvos Respublika (1923 – 1939); Nacistinė Vokietija (1939-1945); Sovietų Sąjunga (1945-1990); Antroji Lietuvos Respublika (nuo 1990). Buvo įdomu gyvai pastudijuoti žemėlapius, pasižvalgyti po etnografinius regionus, prisiminti jų sostines ir kuo jos įdomios. Neliko pamirštas Telšių ir Plungės ginčas, kuris miestas turi tapti sostine.

Direktorė yra ir gidė, ji veda ekskursijas Klaipėdoje, kur šiuo metu tebegyvena. Tačiau pažadėjo, kad paruoš maršrutą ir Šilutės mieste ar rajone ir pakvies visus į ekskursiją.

Įdomi buvo informacija apie „miško maudynes“, kurių gidė ji taip pat yra (Lietuvoje tik trys gidai veda tokias ekskursijas). „Miško maudynės“ yra japonų menas leisti laiką miške. Japonai taip pasisemia jėgų, tokias „SPA procedūras“ pradėjo atrasti ir Vakarų šalių gyventojai. Pažadėjome dalyvauti „miško maudynių“ ekskursijoje.

Popietės dalyvės prisilietė prie savo krašto istorijos. Kuo daugiau sužinai apie savo kraštą, tuo jis gražesnis ir brangesnis.