Šilutėje minint Klaipėdos krašto dieną – Mažosios Lietuvos prijungimo prie Didžiosios Lietuvos 89-ąsias metines, mieste suplevėsavo kelios Mažosios Lietuvos vėliavos – žalios, baltos ir raudonos spalvų juostų derinys.
Tą dieną „Šilutės naujienų“ redakcija sulaukė ne vieno šilutiškio skambučio. „Pasižiūrėkite, kokios vėliavos iškabintos! Ką tai reiškia? Ar kažkas sovietmečio pasiilgo? Gal policijai reikia pranešti?“ – piktinosi pašnekovai, tikriausiai tapatindami mieste matytas vėliavas su sovietų Lietuvos vėliava.
Pastabūs miestiečiai neatkreipė dėmesio, kad Mažosios Lietuvos ir sovietų Lietuvos vėliavų spalvos išdėstytos kita tvarka ir juostos yra skirtingų pločių.
Pakomentuoti vadinamosios Mažosios Lietuvos vėliavos istoriją paprašėme Šilutės muziejaus istoriką Darių BARASĄ.
Atvejų, kai vadinamoji Mažosios Lietuvos vėliava (žalios, baltos ir raudonos spalvų vienodo pločio juostos, išdėstytos horizontaliai) palaikoma sovietinės Lietuvos vienu iš simboliu, būta jau ne kartą.
Štai 2001 m. Klaipėdoje, sausio 15 d. minint Klaipėdos dieną, tokią vėliavą iškėlęs krašto patriotas fotografas Albinas Stubra, dėl teisėsaugininkų neišmanymo ir neišprusimo dėl neva sovietinės simbolikos demonstravimo vos nebuvo nubaustas 200 Lt bauda (apie tai plačiau rašė „Vakarų ekspresas“ 2003-01-15, http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/lietuvos-naujienos/mazosios-lietuvos-veliava-gali-uzkliuti-tik-neismaneliui-375319).
Čia galima prisiminti neseną atvejį, kai Šilutėje platinant jubiliejinius 
„Šilutė 500“ plakatus, kuriame taip pat buvo įpintas vadinamosios Mažosios Lietuvos vėliavos motyvas ir spalvos, iš anksto apsidraudžiant buvo visi vitrinų savininkai perspėti, kad tai ne sovietinės Lietuvos, bet Mažosios Lietuvos simbolika.
Asmenis, keliančius triukšmą dėl tokio apsipažinimo, regis, galėtume laikyti neišmanėliais. Tačiau, kita vertus, tokiais atsitikimais nereiktų stebėtis, nes viešosios informacijos, prieinamos paprastiems žmonėms, apie vadinamąją Mažosios Lietuvos vėliavą beveik nėra. Galima pasakyti dar daugiau – šiuo klausimu apskritai neegzistuoja išsamesnės informacijos, tuo labiau istorinių tyrinėjimų.
Tai patvirtino ir specialistai iš KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto. Anot jų, šiuo klausimu niekas išsamiau nesidomėjo, todėl dėl minimos vėliavos, ypač dėl jos kilmės laiko ir aplinkybių, dar reiktų specialiai pasidomėti.
Šiandien iškeliant vadinamąją Mažosios Lietuvos vėliavą, daugiausia apeliuojama dar į XIX a. pab. Tilžėje įsikūrusios lietuvininkų kultūrinės draugijos „Birutė“ suformuotą tradiciją. Šių spalvų juostos puošė ne tik jų leidinių viršelius. Kaip dr. S.Pocytė pastebėjo, minint draugijos dešimtmečio jubiliejų 1895 m., draugijos valdybos nariai buvo pasipuošę žaliomis – baltomis – raudonomis šilkinėmis juostomis.
1918 m. lapkričio 30 d. Prūsų Lietuvos Tautinės Tarybos pasirašytame vad. Tilžės akte irgi figūravo ši vėliava. Dar galima paminėti vad. Klaipėdos krašto sukilėlius, kurie rankas buvo persirišę žaliais – baltais – raudonais raiščiais. Klaipėdos išvadavimo medalių ir diplomų, kurie buvo teikti 1923 m. sausio mėnesio Klaipėdos krašto karinėje operacijoje dalyvavusiems asmenims, vienas iš pagrindinių akcentų buvo taip pat žali – balti – raudoni kaspinai. Šiuos medalius tyrinėjęs kolekcininkas Vilius Kavaliauskas, minėtų spalvų kaspinus vadina Mažosios Lietuvos spalvomis.
Viskas lyg ir būtų aišku ir savo vietose, tačiau kelios detalės tarsi sujaukia šią logišką dėlionę. Esti informacijos, kad tokių spalvų vėliava buvo žinoma dar XVII-XVIII a. Prūsijoje. Ją esą naudojo Prūsijos lietuvių dragūnų pulkas, vėliau – Karaliaučiaus universiteto studentų brolija „Lituania“ ir pan.
KU istorikas dr. V. Safronovas linkęs manyti, kad ta vėliava galėjusi atsirasti XVIII a. kaip Prūsijos valstybės Lietuvos provincijos (departamento) vėliava, t.y. ji pirmiausia ženklino administracinį vienetą, vėliau – etnografinį Rytų Prūsijos regioną.
Tie, kurie tapatinosi su tuo regionu, pvz.
, studentų brolija „Lituania“, naudojo tas spalvas savo simbolikoje tapatindamiesi su regionu. Lietuvių draugijos, pradedant „Birute“, matyt, bandė tą vėliavą „pasisavinti“, teigdami, kad tai lietuvių. Bet iš tiesų ji buvo naudojama kaip autonominio krašto vėliava, pabrėžiant tęstinumą su Prūsų Lietuvos regionu ir priešpastatant savo savitumą Didžiajai Lietuvai.
Įdomiausia, ši vėliava buvo iškabinta net Hitlerio vizito Klaipėdoje metu 1939 metais. 1905 metais Tilžėje vykusios amatų parodos vokiškame reklaminiame atviruke greta Vokietijos imperijos vėliavų (juoda balta raudona) matyti žalios – baltos – raudonos vėliavos. O 1930 m. pašto ženkle, vokiškai skelbiančiame krašto šventę Tilžėje, irgi pagrindinis akcentas yra plevenanti žalia – balta – raudona vėliava.
Šie faktai išties verčia atsargiau vertinti aptariamos vėliavos reikšminę simboliką. Galima netgi pritarti minčiai apie šios vėliavos nusavinimą lietuvininkų naudai, nes pradžioje po šia simbolika, matyt, turėjo tilpti ir tie patys lietuvininkai, ir vokiečiai – kitaip tariant, didžioji dalis Rytų Prūsijos. Antraip sunku paaiškinti, kodėl ši vėliava plevesavo provokiškai nusiteikusioje minioje A.Hitlerio vizito Klaipėdoje metu.
Galima tik pritarti dr. V.Safronovo išreikštam pageidavimui, kad būtų įdomu, jei kas imtųsi pasekti per istorijos šaltinius, kaip vyko tos vėliavos prasminės transformacijos.
