„Mažosios teresėlės“ reikalingos visiems, išskyrus… valdžią

katalikiu draugijos 20metis visosDvi dešimtys metų savanoriškos veiklos, prisidedant prie saugios bendruomenės kūrimo, rūpinantis visų atstumtųjų gyvenimu, padedant ne tik visiems varguoliams ir daugiavaikėms šeimoms, bet ir solidžioms sveikatos bei socialinių paslaugų įstaigoms.

Tai ir darbas labdaros krautuvėje, čia priimant ir daiktų pasirinkti ateinančius vargšus, kurių priskaičiuojama daugiau nei 1000… Tai ir darbas su keliais šimtais aukotojų, kurie atveža čia nebenaudojamų drabužių ir avalynės.

Tai vis skaičiai, už kurių slepiasi aktyvi Šilutės katalikių moterų draugijos veikla, už kurią nepavargstančioms senjorėms gegužės 12-ąją Šilutės katalikų bažnyčioje surengtos šventės metu žemai savo galvas lenkė ir padėkos žodžius tarė daugybė jų bičiulių, nevyriausybinių organizacijų atstovų.

Keista, bet padėkoti už 20-ies metų neatlygintiną darbą mažinant rajone socialinę atskirtį reikalo nematė tik… gausus rajono valdžios būrys, paprastai nepamirštantis pasireklamuoti ir vaikučių šventėse, ir senolių jubiliejuose.

Dirba lyg „mažosios teresėlės“

Šilutės katalikių moterų draugija savo veiklą pradėjo 1996-ųjų gegužės 6-ąją, kuomet idėja suburti veiklias Šilutės miesto bendruomenės nares kilo klebonui kanauninkui Jonui Bučinskui ir mokytojai Jadvygai Butvydienei.

Pirmoji draugijos vadovavimo ėmėsi J.Butvydienė, šiuo metu jau gyvenanti Olandijoje. Tuomet draugijos veikloje dalyvavo daugiau nei pusšimtis moterų, bet laikas darė savo: ilgainiui vienos pavargo, kitos anapilin palydėtos, tad narių gretos retėjo.

Į šventę atvykusi J.Butvydienė savo bendramintes pavadino „mažosiomis teresėlėmis“, linkėjo joms stiprybės ir nusistebėjo tik tuo, kad ilgoje sveikintojų eilėje nebuvo tų labiausiai globojamų šilutiškių – nė vieno Šilutės benamio…

2003-iaisiais vadovavimo vairą perėmė ir dabar katalikių draugijai tebevadovaujanti Albina Gečienė. Pirmininkė prisiminė, jog tuomet draugija vienijo apie 35 moteris, o šiandien sąrašuose jų yra iki trijų dešimčių.katalikiu draugija labdaros krautuve

Tiesa, aktyvi visuomeninė veikla ne visoms senjorėms, kurių jauniausiai – apie 60, o vyriausioji jau skaičiuoja 92-uosius metus, yra pagal jėgas. Tad dabar aktyviai joje dalyvauja apie 10 moterų.

Moterys daug metų organizuoja kalėdines eglutės šventes skurdžiai gyvenančių šeimų vaikams, nuolat tokias šeimas kviečia į labdaros muges prieš mokslo metų pradžią, Velykas ir Kalėdas.

„Kitaip tiesiog negalime, juk esame katalikės, tad pagrindinis mūsų rūpestis yra padėti kitiems“, – nuolat kartoja jos.

Vieni dėkoja, kiti apšaukia…

Viena labiausiai Šilutėje matomų katalikių darbo sričių yra labdaros krautuvė, kurią dar Nepriklausomybės pradžioje perėmė iš Šilutės politinių kalinių ir tremtinių sąjungos ir kuriai tinkamų patalpų moterys laukė bene dešimtmetį. Ne vienerius metus jos glaudėsi avarinės būklės pastate, priklausančiame Šilutės H.Šojaus dvaro pastatų kompeksui. Šią vietą gerai žinojo viso rajono varguoliai, du kartus per savaitę ateidavę čia pasirinkti būtiniausių daiktų, kuriuos aukodavo geranoriški šilutiškiai.

Ne vieną ne mažiau griūvantį pastatą per tą laiką katalikėms siūlė viena kitą sparčiai keitusios Šilutės savivaldybės valdžios. Galiausiai pernai spalio mėnesį savo krautuvę moterys įkūrė „Šilutės Modemo“ laidojimo namuose, Tilžės gatvėje.

Šiandien savo nuolatinius klientus, kuriuos nuolat reikia aprengti, apauti ir apkloti, jos jau skaičiuoja šimtais, o tų, kurie padeda joms dirbti šį darbą – jau daugiau kaip 400. „Tiek žmonių jau atvežė mums įvairių daiktų, kuriuos mes dalijame tiems, kam šiandien jų labiausiai stinga“, – sakė pirmininkė A.Gečienė.  

Tiesa, neslėpė ji ir to, kad „vieni dėkoja, kiti apšaukia“, piktinasi, kad labdaros krautuvėje neranda „gerų daiktų“…

Gailestingumo metais negali nedirbti

Paramos jau daug kartų dalinta ir solidžioms įstaigoms – Šilutės ligoninei, Saugų vaikų globos ir Macikų socialinės globos namams, „Moterų seklyčios“ narių globojamiems vaikams. Šilutės katalikių moterų draugija  džiaugiasi ir bendradarbiavimu su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis, kurioms padeda teikti pagalbą skurdžiausiai gyvenantiems.

A.Gečienė visų draugijos moterų vardu už nuolatinę pagalbą dėkojo Raudonojo Kryžiaus draugijos Šilutės komitetui, o jo sekretorė Virginija Mačijauskienė pripažino, kad tuo metu, kai katalikės savo veiklą trumpam buvo nutraukusios, Raudonojo Kryžiaus savanoriai iškart pajuto – pagalbos ieškantys vargšai pradėjo mindyti jų būstinės slenkstį.

A.Gečienė padėkos žodį tarė ir visam būriui draugijos pagalbininkų ir bičiulių, tądien atėjusių pasveikinti ir padėkoti nepavargstančioms senjorėms, ir klebonui Stasiui Toleikiui, iš kurio, pasak jos, visad sulaukia paramos, gauna teisingų patarimų.

„Mano širdis džiaugiasi, kai matau tiek draugų. Vadinasi, mes dar tikrai reikalingos viso rajono bendruomenei“, – smagiai kalbėjo pirmininkė. Ji priminė, kad trumpam veiklą sustabdžiusios moterys buvo priverstos vėl ją atnaujinti, nes „užmigti“ neleido skambučiai. Skambino ir tie, kas stokoja būtiniausių dalykų, ramybės nedavė ir tie, kas sakė norintys pasidalinti užgyventu turtu su kitais.

„Šiemet juk – Gailestingumo metai, tai kaip mes galėtume nedirbti?..“, – savo ir kitų moterų mintis išsakė A.Gečienė.

Katalikės sako, jog galėtų padėti ir daug didesniam ratui žmonių – neįgaliųjų, daugiavaikių šeimų, jei pavyktų artimesnį ryšį užmegzti ir su socialiniais darbuotojais.

Pribloškė valdžios abejingumas

Taigi šilutiškių dėmesio ir jų darbo įvertinimo katalikėms netrūksta, tačiau geranoriško rajono valdžios bendradarbiavimo jos vis dar pasigenda.

„Šiandien mes susirinkome ne tik pasveikinti, bet ir padėkoti joms, ir padėkoti už tai, kad jas turime. Padėkoti toms, kurios kasdien rūpinasi ir gelbsti paklydusius, džiaugsmo šaltinio nerandančius žmones“, – pradėdamas šv. Mišias sakė klebonas S.Toleikis.

Tik rajono valdžios padėkos už tai, kad tai valdžiai ištisus 20 metų padeda spręsti viso rajono socialines problemas, katalikės tądien neišgirdo. Nei kvietimus gavę savivaldybės meras bei Socialinės paramos skyriaus vedėjas, nei visas būrys jų pavaduotojų ir padėjėjų nematė reikalo pagerbti savo laiką ir jėgas kitiems atiduodančias moteris… Tai pribloškė ne vieną šventės svečią.