Jau nebe pirmi metai Šilutės rajono medžiotojų sumokami mokesčiai metų pabaigoje didžiąja dalimi subyra į valdiškos bendrovės – Šilutės miškų urėdijos sąskaitą. Tuo tarpu ne visi gyvulius auginantys ūkininkai ir miško savininkai žino, kad iš tų pinigų jie galėtų gauti kompensacijas už miško žvėrių sudraskytus galvijus ar sunaikintus miškų jaunuolynus, taip pat galėtų įsigyti priemonių apsaugai nuo žvėrių.
Tokia padėtis piktina Šilutės rajono tarybos Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto pirmininką Tomą Budrikį, kuris mano, kad Savivaldybės administracija nepakankamai viešina miškų, pasėlių, gyvulių augintojams tokių kompensacijų gavimo tvarką. Diskusija apie problemą dar kartą įsiplieskė paskutiniajame rajono Tarybos posėdyje.
„Vilko dalis“ – urėdijai.
Savivaldybės tarybos posėdyje Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas Remigijus Rimkus pristatė sprendimo projektą, kuriuo paskirstomos kompensacijos už „Medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos ir prevencinių priemonių diegimo išlaidas“. Šiemet iš savivaldybėje registruotų medžiotojų būrelių surinktų mokesčių tokioms kompensacijoms paskirta 18 975 Eur.
Didžioji – „vilko dalis“ iš kompensacijoms skirtų lėšų paskirta Šilutės miškų urėdijai – 17 378,52 Eur. Urėdija už jai paskirtas lėšas įsipareigoja 355,2 ha jaunuolynų medelius aptepti repelentais, kai kur įrengti tvoras.
Ūkininkei R.Ž. bus kompensuota – 522 eurai už sudraskytą gyvulį, miško savininkė A.B. gaus 1 074 eurus kompensacijos įsigyti kuolams, tam kad aptvertų 1,55 ha miško jaunuolyną.
Per mažai reklamos
Tokiu savivaldybės sprendimu – „vilko dalį“ žvėrių žalai atlyginti ir prevencinėms priemonėms skiriamos kompensacijos atiduoti valdiškai ūkinei organizacijai, tiek Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto posėdyje, tiek Tarybos posėdyje piktinosi savivaldybės politikas T.Budrikis. Jo nuomone, savivaldybės administracijos darbuotojai nepakankamai reklamuoja savivaldybės gyventojams apie galimybę gauti tokias kompensacijas. Jis įsitikinęs, kad žvėrys tikrai padaro daugiau nuostolių rajono gyventojams, nei tik tiek kiek yra nurodyta sprendimo projekte. Net spaudoje yra daug straipsnių apie sudraskytas avis, veršelius ir t.t.
Pasak T.Budrikio, einama paprasčiausiu keliu – kasmet bemaž visos kompensacijos lėšos yra atiduodamos valdiškai įmonei, nes jai lengviausia pateikti dokumentus. Tačiau vargu ar tai yra teisinga. Valdiškos įmonės – urėdijos verslas yra auginti ir saugoti mišką. Kodėl savivaldybės biudžeto lėšos yra atiduodamos Aplinkos apsaugos ministerijai priklausančiai įmonei? Juk daug naudingiau būtų, jeigu savivaldybės biudžeto lėšos atitektų savivaldybės žmonėms, patiriantiems žvėrių daromą žalą.
R.Rimkus sakė, kad visų seniūnijų stenduose yra kvietimai gyventojams, patyrusiems medžiojamųjų žvėrių žalą ar norintiems nuo to apsisaugoti, rašyti prašymus. Tuomet savivaldybės administracijos direktorius sudarytų komisijas ir būtų svarstomas kiekvienas pareiškimas.
Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis pertraukė politiko ir valdininko aiškinimąsi, patikinęs, kad kitais metais tikrai bus plačiau išreklamuota galimos žalos ir prevencinių priemonių kompensavimo sistema.
O dabar Taryba nusprendė padalinti kompensacijas taip kaip ir buvo suplanavęs administracijos Viešųjų paslaugų skyrius.