Žuvies patiekalai mažina insulto vystymosi riziką. Kai kurių rūšių jūrų žuvys apsaugo mus nuo insulto ir staigios mirties, sustojus širdžiai.
Jeigu jūs žuvies patiekalus valgote 5 kartus per savaitę, tai insulto rizika sumažėja 54 proc., valgant 2-4 kartus per savaitę rizika sumažėja 22 proc. Net jei žuvies paskanaujate vos 3 kartus per mėnesį, vis tiek rizika susirgti insultu sumažėja 7 procentais. Atlikę daugybę tyrimų tokias išvadas padarė japonų mokslininkai.
Verta pasinaudoti japonų patarimais ir nepraleisti progos paragauti įvairių rūšių žuvienės šeštadienį Šilutės uuste vyksiančiame 5-ajame Žuvienės virimo čempionate.
Žuvis naudinga širdies – kraujotakos sistemoms
Harvardo universiteto mokslininkai teigia, kad reguliariai valgant žuvį galima sumažinti aritmijos riziką. Šiuo tikslu tyrėjai apklausė per 5 tūkstančius vyresnių negu 65 metų žmonių, kurių mityba buvo tiriama 12 metų. Tarp tų, kurie valgė žuvį vidutiniškai 3-4 kartus per savaitę, kenčiančių nuo aritmijos buvo daug mažiau negu tarp tų, kurie žuvį valgė ne dažniau kaip 1 kartą per mėnesį.
Žuvis turi daug baltymų. Žuvies baltymai įsisavinami lengviau negu mėsos. Jeigu mėsą mūsų organizmas virškina 5-6 valandas, tai žuvį suvirškina per 2-3 valandas, nes žuvies raumenų audiniai švelnesni, juose gausu vandens, kuris gaminant lieka patiekale, virsdamas sultimis. Žuvies baltymuose gausu pakaitalo neturinčių aminorūgščių, be kurių mūsų organizmas negali normaliai funkcionuoti.
Žuvis apsaugo nuo aterosklerozės. Žuvis turi daug naudingų riebalų, kurie pagal charakteristikas labai artimi žmogaus riebalams, todėl lengvai įsisavinami. Įdomu, kad gyvuliniai riebalai, pavyzdžiui, sviestas, turi daug cholesterolio, o žuvies riebaluose, atvirkščiai, daug polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurios tirpdo cholesterolį ir kartu mažina aterosklerozės vystymosi riziką.
Didesnis žuvies kiekis turi reikšmės protiniam vystymuisi, intelekto koeficientui. Taip pat žuvis aprūpina mus visaverčiais baltymais.
Žuvis ypač vertinama dėl polinesočiųjų riebalų rūgščių, pirmiausia, omega-3, kurios reguliuoja cholesterolio kiekį, valo kraujagysles. Tai reiškia, kad geriau funkcionuoja ir visi kiti organai, ypač širdis ir smegenys, be to, sumažėja infarkto rizika. Žuvis naudinga ir smegenims, ir nervų ląstelėms, nes veikia jų regeneracijos procesus.
Todėl žmonėms patariama valgyti produktus, turinčius omega-3 rūgščių (kurių gausu žuvyje), keletą kartų per savaitę. Šių riebalų rūgščių gausu silkėje, tune, skumbrėje, sardinėje, lašišoje. Taip pat daug jų yra austrėse bei krevetėse.
Žuvyje yra daug mineralinių medžiagų, jodo, cinko, mangano, vario, geležies. Nors geležies žuvyje yra daug mažiau negu mėsoje, bet žuvyje esanti geležis įsisavinama geriau. Jūrų žuvys – geras mikroelementų, ypač jodo, šaltinis.
Žuvis naudinga sergantiesiems diabetu. Diabetikams dažnai kyla širdies susirgimų ar infarkto grėsmė, o žuvis padeda to išvengti. Mityba, į kurią įeina mažą riebalų kiekį turintis maistas (pavyzdžiui, žuvis), padeda kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje.
Kokią žuvį išsirinkti?
Dorado (jūrų karšis). Ši žuvis pasaulyje žinoma gana seniai ir visada buvo populiariausia Viduržemio jūros regione. Senovės Romoje šios žuvies mėsa buvo labai vertinama. Ją augindavo specialiuose sūriuose tvenkiniuose ir baseinuose. 100 g šios žuvies filė yra 1,8 g riebalų.
Jūrinis ešerys. Viena skaniausių žuvų. Jo mėsa riebi ir ilgai išsilaiko šviežia. Šviežią jūrinį ešerį galima kepti arba virti, taip pat skanus sūdytas. Riebalų kiekis gali būti skirtingas, bet paprastai 100 g filė yra 1 g omega-3 riebiosios rūgšties. Taip pat turi daug įvairių aminorūgščių.
Otas. Selenas, kurio gausu ote, reikalingas kepenų sveikatingumui. Kepenys organizme atsako už detoksikaciją ir įvairių kenksmingų medžiagų šalinimą. Šios žuvies mėsa labai skani, minkšta, riebi ir švelni, kaulų beveik nėra. Populiariausias rūkytas otas, kuris laikomas delikatesu. Ši žuvis – B grupės vitaminų šaltinis.
Silkė. Mes įpratę valgyti sūdytą silkę. Sūdyti ją pradėjo XIV amžiuje Olandijoje. Ji turtinga baltymų, riebalų, vitamino A.
Upėtakis. Ši žuvis idealiai tinka įvairių patiekalų gamybai. Ją galima kepti, virti. Puikus maisto produktas. Gausu jame omega-3 riebalų rūgščių ir riebaluose tirpstančių vitaminų A ir D. Taip pat turi didelį vitamino B12 kiekį.
Menkė. Tai viena iš geriausių maistinių žuvų. Iš šios žuvies gaminami žuvų taukai ir ikrai. Šviežią menkę galima kepti, virti ir naudoti ruošiant daugybę kitų patiekalų. Ši žuvis – puikus proteinų šaltinis.
Jūrų plekšnė. Skiriasi nuo kitų žuvų labai suplotu kūnu ir akimis vienoje pusėje. Pasaulyje yra apie 500 jų rūšių, gyvena jos visuose vandenynuose ir jūrose. Plekšnių mėsa švelni, balta, skani, bet nelabai malonaus kvapo. Šis kvapas nebus toks aitrus, jeigu prieš ruošiant nulupsite žuvies odą. Plekšnė – vitaminų A ir D šaltinis.
Lašiša. Tai stambi žuvis, kuri vidutiniškai gali būti iki pusantro metro ilgio ir sverti maždaug 39 kg. Ypač populiari ši žuvis šviežia, bet ne mažiau skani rūkyta ar sūdyta. Turi daug omega-3 riebalų rūgščių.
Skumbrė. Pavasarį riebalų žuvyje mažai (maždaug 3 proc.), o rudenį jie siekia 30 proc., atitinkamai omega-3 rūgščių kiekis taip pat didėja. Skumbrės mėsa be smulkių kaulų, švelni ir skani. Geriau pirkti šviežią arba greitai užšaldytą skumbrę – taip ji išsaugo beveik visas naudingas medžiagas. Skumbrė – vitaminų D ir B12 šaltinis.