Menininkės A.Gustas paroda – moteriai ir moteriškumui

aldona gustas_portretasLapkričio 9 d. (trečiadienį) 17 val. Šilutės F.Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyks Vokietijoje kuriančios poetės ir dailininkės Aldonos Gustas, kilusios iš Šilutės krašto, parodos „Moterys su burnomis“ atidarymas.

Piešinių ciklą Lietuvoje pristato Goethe-Institut (Gėtės institutas) Vilniuje kartu su Berlyno galerija „The Browse Gallery“.

Parodą atidarys Gėtės instituto Lietuvoje vadovas Detlefas Gericke, dalyvaus instituto kultūros programų koordinatorė Auksė Bruverienė. Parodą bus galima aplankyti iki gruodžio 6 d.

Vokiečių poetė ir grafikė Aldona Gustas gimė 1932 m. Šilutės rajone, Karceviškių kaime. Nuo 1945-ųjų gyvena Berlyne.

Eilėraščius pradėjo rašyti 1957-aisiais, o nuo 1970 m. žinoma kaip dailininkė ir grafikė. Pirmoji autorinė knyga „Nachtstrassen“ („Gatvė naktį“) išleista 1962 m. Yra išleidusi keliolika eilėraščių rinkinių Vokietijoje ir penkias poezijos knygas Lietuvoje. Jos lyrika publikuota daugiau negu 100 antologijų. Kai kurie jos eilėraščiai virto dainomis, buvo išversti į lietuvių, italų, ispanų, prancūzų, amerikiečių anglų, rusų ir lenkų kalbas.aldona gustas_paroda_2

XX a. 6-ojo dešimtmečio pabaigoje ir 7-ajame dešimtmetyje A.Gustas priklausė Vakarų Berlyno ir Kroicbergo menininkų ir literatų bendruomenei ir bičiuliavosi su tokiais menininkais kaip Giunteris Bruno Fuchsas, Robertas Wolfgangas Schnellis, Giunteris Grassas. Pasinaudojusi šiais ryšiais ir siekdama sujungti literatūrą su tapyba, 1972 m. ji įsteigė menininkų grupę „Berliner Malerpoeten“ („Berlyno dailininkai – poetai“), organizavo dailininkų – poetų parodas Pietų Amerikoje (Karakase, Medeljine, Buenos Airėse) bei Pietvakarių Europoje (Briuselyje, Romoje, Nansi, Strasbūre, Bordo ir kt.). Be to, A. Gustas yra išleidusi keletą Berlyno dailininkų – poetų antologijų.

Autorinės A.Gustas parodos vyko daugelyje Vokietijos miestų, Prancūzijoje, Italijoje, Belgijoje, JAV, Lietuvoje. 2014 m. kartu su galerija „The Browse Gallery“ ji kuravo savo personalinę parodą „Aldona Gustas – Mundfrauen“ („Aldona Gustas. Moterys su burnomis“).

Cikle „Moterys su burnomis“ puikiai atsiskleidžia pagrindinės A.Gustas poetinės ir pieštinės kūrybos temos: meilė, erotika, moteriškumas. Dauguma darbų iš gausios piešinių serijos „Moterys su burnomis“ buvo nupiešti 10-ajame dešimtmetyje ir anksčiau niekur neeksponuoti. Tai minimalistiniai mažesnio ir didesnio formato piešiniai, kuriuose išryškėja paslaptingai sulinkę nuogi moterų kūnai, pateikti gausybe fantazijos kupinų variacijų, tarsi siūbuojantys lenktomis linijomis, kurios tai neryškiai, tai gana aiškiai nubrėžia krūtų ir lyties organų kontūrus bei jų sąlytį arba netikėtai virsta keistomis žuvų ar paukščių figūromis.

Dažniausiai tai juodos linijos baltame popieriuje, rečiau – baltos rudame ar spalvotame, tačiau beveik visada akcentą joms suteikia mažučiai šokčiojantys ryškiai raudoni brūkšneliai ar taškai – burnos.

aldona gustas_paroda_1Impulsą sukurti piešinių ciklą „Moterys su burnomis“, kaip teigia A.Gustas, suteikė ilgalaikis stebėjimas, kaip savo kūryboje moteris vaizduoja jos kolegės. Stebint dailininkes jai krito į akis „dresuota“ burnų ir plaukų vaizdavimo maniera. A.Gustas manymu, tai vyraujančių grožio idealų pinklės, kurių ji, kaip moteris menininkė, turinti saugotis.

Piešinių ciklą „Moterys su burnomis“, anot parodos autorės, reikėtų vertinti kaip „kaprizingą“ stereotipinio moteriškumo vaizdavimo kritiką. Šio ciklo piešiniuose burnos ir plaukai nuolat juda, tarytum kalba, išvaduoti iš visuotinių grožio idealų pančių. Šią A.Gustas laisvę ir piešimo manierą atitinka ir jos poetinė kalba.

Eilėraščiai, kurie pristatomi kartu su piešiniais „Moterys su burnomis“, dažniausiai yra trumpi ir tikslūs, jie neturi nei pradžios, nei pabaigos, todėl gali be ribojančios punktuacijos laisvai atspindėti gyvenimą – tokį, kokį jį mato menininkė. Eilėraščius iš vokiečių į lietuvių kalbą išvertė Giedrė Bartelt.

A.Gustas kūryba ir asmenybė sulaukia vis didesnio dėmesio ir pripažinimo tiek Vokietijoje, tiek už jos ribų. 1997 m. menininkė apdovanota Rahelės Varnhagen von Ense medaliu, 1999 m. – Vokietijos kryžiumi už nuopelnus, 2006 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu.