Dažname mūsų slypi koks nors talentas, nepaprastas sugebėjimas ar ypatingas polinkis, bet ar kiekvienam pasiseka juos išplėtoti? Kaip gebėti atskleisti įgimtą potencialą? Aišku viena: bet kokiai kūrybai – mokslui, menui ir net asmeninam gyvenimui būtina vaizduotė.
Galima tik aikčioti iš nuostabos, kad Žydrės kūrybinis potencialas vis auga, stebindamas naujomis formomis. Nepaisydama aktyvaus gyvenimo, ji randa noro ir laiko kurti. Pasak Žydrės, jos gyvenime įvyko naujas proveržis – atsirado noras tapyti. Pradėjusi nuo šiųmečio sausio, per kelis mėnesius nutapė skirtingo turinio, dydžio ir formų 38 paveikslus!
Nuo pirmosios nutapytos drobės savo darbus autorė atvirai rodė FB bičiuliams, leisdama jais pasidžiaugti, aptarinėti ir nuolat dalijosi patirtimi. Tai stebėjusi Rusnės etnokultūros centro specialistė Sonata Verbučianskė, pasiūlė surengti tapybos darbų parodą. Taip gegužės pradžioje rusniškiai buvo pakviesti į autorinį Ž. Adomaitienės vakarą ir tapybos parodos „Visiškai laisvai. Pirmieji kartai.“ atidarymą.
Susirinkusiesiems, kurie vos tilpo etnokultūros centro salėje, pakako peno ausims, akims ir širdžiai. Renginys prasidėjo muzikine programa: Žydrė dainavo savo kūrybos dainas pritardama gitara, talkinant Alvitai Timašiovai – Rumšienei (smuikas) ir Viliui Matijošaičiui (perkusija), skaitė savo poeziją, „netilpusią“ į dainos formatą.
Ši trijų meno sričių sintezė abejingų nepaliko, vakaro dalyviai įsitikino, kad Žydrės tapyba persunkta poetiškumo ir muzikalumo, o nuskambėjusi poezija dar labiau atskleidė jos menišką sielą.
Meno degustacija Rusnėje baigėsi sveikinimais ir linkėjimais. Žydrė apdovanota gausybe mielų smulkmenų ir tapybos drobėmis su linkėjimu toliau tapyti.
Praturtėję naujais poezijos, muzikos ir vaizdų potyriais, dar giliau suvokę šių meno sričių harmoniją, vakaro dalyviai neskubėjo skirstytis: „degustavo“ tapybos darbus iš arti, uždavinėjo klausimus Žydrei, nenustodami stebėtis jos talentu ir kūrybos potencialu.