Menų sintezės savaitė Rusnėje vainikuota išskirtiniu ženklu ir minėjimu

Rusnes pleneras_3Šešis vakarus skambantys ir žiūrovus užburiantys išskirtiniai koncertai ypatingo ženklo – paminklo, skirto Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui atminti – atidengimas, paveikslų su salos atvaizdais paroda ir parkelyje atgimęs senasis turgus – pačios šviežiausios naujienos apie Rusnę.

Sala rugpjūčio pirmąją savaitę virto ne tik muzikuojančia, bet ir menančia senąjį gyvenimą, šurmulį. Be to, rusniškiai su atvykusiais menininkais paminėjo dar vieną svarbią datą – 225-uosius metus, kai Rusnei suteiktas miestelio su turgaus aikšte statusas.

Atidengė paminkląRusnes pleneras_2

Praėjusį šeštadienį, visų renginių ciklo baigimo dieną, salą apgaubė ypatinga aura. Pirmausia atiduota istorinė pagarba: prie įvažiavimo į Rusnę, kairėje kelio pusėje, už tilto, atidengtas paminklas, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui. Jame užrašyti žodžiai: „Rusniškiai sveikina Lietuvą“ ir įamžintas atvaizdas – trispalvėmis papuoštas kelio ruožas, kurį užlieja potvyniai, – visiems atvykstantiesiems nuo šiol primins, jog čia gyvena tikrai jautrūs, rūpestingi ir pilietiški žmonės.

Atgaivino senąjį turgų

Artėjant pavakariui parke, prie bažnyčios, užvirė stilizuotas jomarkas. Ši vieta pasirinkta neatsitiktinai – juk prieš 225 metus (1792 m.) šioje salos vietoje vyko dideli turgūs. Būtent dėl jų gyvenvietei tuomet buvo suteiktas miestelio su turgaus aikšte statusas.

Lauko scenoje, kviesdami į tautinio šokio pynę, vieni kitus keitė net trys kolektyvai. Tai šeimininkai – Rusnės vyresniųjų žmonių šokių kolektyvas „Rusnietis“ (vadovė Solveiga Mockienė), Juknaičių vyresniųjų žmonių šokių kolektyvas „Juknaičiai“ (vadovė Loreta Margarita Černeckienė) ir svečiai iš Pasvalio kultūros centro – Ustukių skyriaus liaudiškų šokių grupė „Šėltinis“ (vadovė Nida Sakalauskienė).
Rusnes pleneras_1
Šokėjai ne tik drebino parko grindinį, į šokio ratelį kvietė žiūrovus, bet ir prikėlė visą senąjį turgų. „Šėltinio“ šokėjai savo krašto tarme pristatė bei siūlė „pirkti“ naminio sūrio ir pagal senuosius receptus gaminto pasvaliečių alaus, juknaitiškiai – medaus ir vyno, o rusniškiai – rūkytos žuvies bei naminės duonos.

Džiaugdamasi prikeltu šurmulingu turgumi ir šokėjais, į aikštę su dovanomis atskubėjo ir salos gaspadinė – seniūnė Dalia Drobnienė. Ji kvietė į eilę išsirikiuoti visus šventėje buvusius vaikus, juos pavaišino saldainiais. Seniūnė su Salos etnokultūros ir informacijos centro direktore Birute Serviene dėkojo šokių kolektyvams už išskirtinę meilę šokiui, lietuviškoms tradicijoms ir įteikė po „salos gėlę“ – rūkytą žuvį bei padėkos raštą.

Vėliau seniūnė visus pakvietė į Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčią, kur laukė trečioji šeštadienio renginių dalis.

Apdovanojo plenero dalyvius

„Bažnyčia ir menas – geriausia dermė“, – pakartodama prieš dieną saloje viešėjusio ir koncertavusio operos grando Virgilijaus Noreikos žodžius, apie bažnyčios erdvėse eksponuojamą parodą kalbėjo seniūnė D.Drobnienė.

Padėkoti dailininkams už dalyvavimą dailės plenere atvyko ir rajono mero pavaduotojas Algis Bekeris.Rusnes pleneras

Priminsime – visą savaitę saloje vyko tarptautinis pleneras „Rusnė 2017“. Pirmadienį dailininkai aplankė „Ingos rūkyklėlę“ ir dalyvavo edukacinėje programoje „Žuvies kelias“. Verslininkai dailininkams papasakojo, kaip dorojama, rūkoma žuvis, vaišino svečius įvairiais jos gaminiais.

Menininkai Kurt Beutler (Vokietija), Lado Scharashidze (Gruzija), Zura Kochalidze (Gruzija), Vytautas Gocentas (Vilnius), Rimas Galeckas (Jonava), Vytautas Butas (Jonava), Ilona Daujotaitė Janulienė (Kernavė), Renata Kasiulytė (Kaunas – Rukai), Virgis Ruseckas (Kaunas – Rukai), Rolandas Karalius (Kaunas) ir Enrika Striogaitė (Kaunas) plenero metu įamžino gražiausius salos gamtos kampelius, pastatus, vandenį su laivais, ant drobės išliejo ir atsivežtas idėjas bei vaizdinius.

Iškilmingas renginys vainikuotas muzikos ir teatro profesionalų koncertu „Lietuvai ir Rusnei“, kurį dovanojo Kauno muzikinio teatro primadona Rita Preikšaitė (mecosopranas), pianistė Beata Vingraitė ir aktorius Andrius Bialobžeskis.