Be niurzgėjimų pernai pavasarį sutikę žinią apie keleriopai pabrangusius (nuo 11 iki 50 litų metams) meškeriotojų bilietus, Lietuvos žvejai mėgėjai šiemet jau gali tikėtis savo sukurto „specialiojo fondo” investavimo sėkmės.
Žuvivaisos darbams iš viso yra skiriama milijonas litų.
„Iš viso 2012 metais, nuo kovo 30-osios iki metų pabaigos, už pabrangusius meškeriotojų bilietus ir korteles buvo surinkta 2,4 mln. litų. Ir visi šie pinigai šiemet yra skiriami žuvų išteklių atkūrimui. Tokios yra taisyklės, ir jų nelaužome”, – sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas.
Pasak jo, žuvivaisos darbams, kuriuos šiemet numatyta atlikti 30-40 valstybinių neišnuomotų vandens telkinių (kuriuose nėra vykdoma verslinė žvejyba) iš viso yra skiriama milijonas litų.
Tai – pirmą kartą istorijoje. Iki šiol Aplinkos apsaugos rėmimo programoje šioms išlaidoms iš viso nebuvo planuojama lėšų. Nors į šios programos fondą patekdavo visos už gamtos apsaugos pažeidimus iškeltose bylose priteistų ieškinių už padarytą žalą gamtai sumos.
„Pirmoji iš skirtojo milijono litų įžuvinimo darbų dalis, kurios vertė – 350 tūkst. litų – jau yra aiški. Viešasis konkursas vasario 6-ąją jau įvyko, jame dalyvavo penkios įmonės, laimėtoją skelbti trukdo tik formalumai”, – sako AM Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjas V.Graičiūnas.
Pasak pareigūno, į nualintus Lietuvos vandens telkinius pigiausią paslaugą pasiūliusi žuvivaisos bendrovė atveš ir paleis 4 tonas lydekų, 3 tonas lynų, vieną toną šamų, 500 kg sterkų, 400 kg baltųjų amūrų ir 200 kg margųjų plačiakakčių šiųmetukų.
Pasak V.Graičiūno, šių darbų kontrolė ir viešumas bus garantuoti, tad „popieriniu” įžuvinimu dėl akių prisidengti nepavyks. Likusiai 650 tūkst. litų sumai įžuvinimo darbų konkursas vyks vėliau.
„1,4 mln. litų iš bendros 2,4 mln. litų sumos, surinktos už meškeriotojų bilietus ir korteles, šiemet skyrėme ir moksliniams žuvų išteklių tyrimams, galimybių studijos dėl žuvitakio įrengimo prie Kauno hidroelektrinės užsakymui ir pan.”, – sako V.Graičiūnas.
Pasak jo, tyrimų dalis yra svarbi, nes nuolat kintančią išteklių būklę jų atkūrimo planuotojams privalu žinoti gerai.
Pareigūnas atskleidė, jog jau pradėta rengti ir nauja įstatymo pataisa, kuri leistų pakeisti Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų naudojimo tvarką.
Šiuo projektu siekiama, kad dalį pinigų, surinktų už šiemet ženkliai padidintus ieškinius už žalą gamtai, galima būtų panaudoti ir kontroliuojančiųjų gamtos apsaugos inspektorių, kitų pareigūnų, demaskuojančių pažeidėjus, skatinimui.
To iki šiol taip pat nebuvo. Skatinami buvo tik neetatiniai inspektoriai.