Užupio teatras kviečia visus jaunus, mylinčius, ieškančius ir klajojančius, svajojančius ir skrajojančius į „Mėšlungį“ (pagal to paties pavadinimo K.Sajos pjesę) SAUSIO 26 D. Šilutės kultūros ir pramogų centre.
Bilietus platina kultūros centro kasa arba numeriu +370 608 91801.
– Apie ką spektaklis?
– Apie meilę, ištikimybę ir išdavystę.
Apie jausmų jėgas, kurios išlieka ir po mūsų mirties.
Spektaklyje bus kalbama apie gyvos ir galingos meilės lygį, kurios pradas, kaip rašė Baltmondas – arba Dievo, arba velnio.
Gal spektaklis apie „paskutinį“ vyro ir moters bandymą suprasti vienas kitą ir bandyti pabūti kartu. Neužbėgsiu už akių. Kaip ten yra iš tikrųjų su ta meile, ar gali mylėti? Ar gali tik naudotis vieni kitais? Kodėl žmonės nelieka kartu? Į šituos klausimus atsakymus Jūs rasite spektaklio potekstėje.
– Kodėl pasirinkome meilės temą?
– Pasiilgome jausmų. O norisi dialogo su žiūrovu, su juo dalintis patirtimi ir išgyventais, o ne išgalvotais jausmais. Norisi padiskutuoti ir kartu atsakyti sau ir galbūt kitiems į klausimus. Kas yra meilė, ištikimybė, išdavystė? Ši istorija yra aktuali šiandienai. Ypač kai propaguojamas masinių skyrybų kultas.
Norisi suprasti, kada žmonės iš tikrųjų patiria konfliktą? Kodėl vis dažniau moteris ir vyras tarpusavyje nesusikalba? Kaip mes paveikiam kitų žmonių likimus? Visuomet domino klausimas išdavystės anatomija, bet pagrindinė priežastis, kodėl buvo statoma ši pjesė – tai mano mokiniai, kurie išaugo ir jau galima bandyti jėgas sudėtingesniuose darbuose.
– Ko siekiame?
– Siekiame kuo tikslesnio šiuolaikinio jauno žmogaus atitikmens teatro scenoje. Siekiame būti kartu mene. Mylėti ne save mene, o meną savyje. Siekiame žmogiško – meninio rezultato.
– Kodėl – mėšlungis?
– Tai žmogaus (nesvarbu, vyro ar moters) įvaryto į beviltišką dvasinę, fizinę ir psichinę būseną. Jei suprastume netiesiogiai: „mėšlungis“ – kai žmogus jau nieko nenori. Yra pasiekęs dugną ir nemato vilties. Žmogus gimsta visaverčiai vėliau, negu gimsta fiziškai, ir miršta anksčiau, negu jį ištinka fizinė mirtis. Žmogus dar vaikšto, dirba, džiaugiasi, mylisi, tačiau jis jau būna miręs. „Mėšlungis“ yra ta tarpinė būsena, kai žmogus dar „nemiręs“, bet gyventi jau nebegali. Mėšlungis – tai pažeminimas, vienatvė, tai skausmas širdy, kojoj…
Mėšlungis gali būti mirtinai pavojingas, jei jis tave užklumpa silpnumo akimirką vandeny… Tu gali pasiduoti ir tau gali pritrūkti motyvacijos – „kodėl nepasidavus?“. Nes kai pasiduosi – „išsilaisvinsi“.
Mėšlungis – tai būsena. Kurią išgyvena šiuo metu Lietuvoje daugelis jaunų žmonių.
– Apie ką gavosi spektaklis?
– Apie meilę, švelnumą, grubumą, neapykantą, pasiaukojimą, pavydą. Apie ištikimybę sau. Apie nesusitaikymą su kasdienybės rutina meilėje.
O jeigu? Jeigu turėtum galimybę viską atsukti atgal? Kertu lažybų – nuo savęs nepabėgtum ir nieko negalėtum pakeisti.
Tačiau apie ką iš tikrųjų, nuspręsite Jūs.