Pirmojo savo teistumo už vagystę dienas leidęs Alytaus pataisos namuose, A.I. iš ten paleistas lygtinai, tačiau vyras neįstengė gyventi be nusikaltimų. Šiemet birželį per vieną vakarą jis kelis kartus apšvarino gyvenamojo namo terasą ir sandėliuką – išnešė namo savininkų turto už 1339 Lt.
Vos daugiau nei prieš mėnesį vagišius teisme išgirdo, kad jam vėl teks sugrįžti į pataisos namus – teismas jam skyrė 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
Už vagystę antrą kartą teisiamas Rusijoje gimęs, o Lietuvoje gyvenantis A.I., ieškodamas metalo pardavimui, nusitaikė į gyvenamojo namo terasą. Iš ten jis išnešė dvi dėžes su tuščiais alaus buteliais ir juos pardavęs gavo 40 Lt.
Po valandos vyras grįžo paimti dar vienos dėžės su buteliais, tačiau tokio grobio vagiui neužteko. Jam knietėjo žvilgterėti, ką namo šeimininkai A. ir I.L. laiko sandėliuke.
A.I. nulaužė medinį sandėliuką saugojusią pakabinamąją spyną ir iš sandėlio išnešė 1190 Lt vertės vyrišką dviratį su kabinamuoju krepšiu, lanksčia spyna ir vaikiškos kėdutės laikikliu bei įvairių įrankių už 90 Lt. Į lauke rastą krepšį susikrovė pasisavintus daiktus ir vogtu dviračiu juos parsivežė namo.
Ryte pradėjo ieškoti, kaip pasipelnyti iš vogtų daiktų. Dviratį davė S.P., kad šis jį parduotų, o metalinius daiktus, kuriuos laikė už Šilutės teismo esančiame name, ruošėsi nešti į metalo supirktuvę.
Išaušus kitos dienos rytui, I.L. iškart pasigedo ant džiovyklos kabėjusio rankšluoščio. Netrukus ji pastebėjo, kad ant sandėliuko durų nebėra spynos. Nuėjusi į sandėliuką, pamatė, kad nebėra dviračio, ir apie vagystę pasakė vyrui.
A.L. pasigedo ne tik sandėliuke buvusių dviračio ir jo priedų bei įvairių įrankių, bet ir namo terasoje stovėjusių dėžių su tuščiais alaus buteliais.
Teisme liudijęs N.K. pasakojo, kad praėjus porai dienų po vagystės, birželio 29 d., prie Šilutės rajono teismo susitiko su S.G., S.P. ir vyriškiu, kurį vadina „Rusu“. Pastarasis tąkart gyrėsi, kad pardavė kelias dėžes alaus butelių ir švęsdamas sėkmingą dieną draugus vaišino alumi. Vyras dar sakė norintis už 150 Lt parduoti dviratį ir draugų klausinėjo „Ar gali jį „prastumti“?“. Jam pagelbėti pasisiūlė S.G. ir S.P., kurie dviratį nuvarė į senąjį turgų. Galiausiai dviratį už 150 Lt nusipirko I.M. Nežiniomis vagišiaus bendrais tapę vyrai už gautus pinigus nusipirko alaus.
Vogtą dviratį nusipirkęs I.M. teisme teigė, kad apie vagystę nežinojo. Jis pasakojo, kad pirkti dviratį pasiūlė pažįstamas, su kuriuo susitiko senojo turgaus aikštėje.
Išsiaiškinę vagystę pareigūnai sutuoktiniams grąžino dviratį ir jo priedus bei nespėtus parduoti įrankius.
Vagis neneigė savo kaltės ir atsiprašė namo šeimininkų, kuriuos apvogė. Teisme sakė, kad gailisi dėl vagystės.
Teismas jam skyrė 1 metų laisvės apribojimą.
Nuosprendis galėjo būti skundžiamas.