Metų socialinė darbuotoja Danutė Valodskienė: „Gera darykime bent jau iš egoizmo“

Valodskiene su seneliais„Gyvenimas yra toks gražus“, – pokalbio pradžioje pozityvumo užtaisu nustebina Šilutės senelių globos namų direktorė, šiemet rajono „Metų socialinės darbuotojos“ vardą pelniusi Danutė VALODSKIENĖ.

Kalbantis ilgiau tas pozityvumas nemąžta, o priešingai, – regis, direktorės kabinete jo vis daugiau randasi. Ir netrukus pradeda aiškėti kodėl: todėl, kad D.Valodskienė kaip tik tokiu būdu saugo ir savo, ir aplinkinių sveikatą…
„Nesėkmių ir nemalonumų užtenka kiekvieno mūsų gyvenime. Labai svarbu stumti juos į antrąjį planą, o ne dar labiau ties jais „užsiciklinti“. Svarbu matyti gėrį ir grožį, jei norime išlikti sveiki, jei tausojame savo sveikatą“, – sako ji.

Reikia ieškoti kuo daugiau gėrio

Nežiūrėti kriminalinių televizijos laidų ir siaubo filmų, neskaityti šiurpios nusikaltimų ir avaringumo statistikos laikraščiuose ir nekalbėti apie tai kavos pertraukėlių metu su kolegomis – tokius savo nurodymus D.Valodskienė nuolatos primena dviem dešimtims savo kolektyvo moterų.

Dažniausiai apie tai ji prabyla, kuomet susėdus kavos pertraukėlei kuriai nors išsprūsta mintis apie vakarykščiai per televiziją girdėtą ar laikraščiuose aprašytą nelaimę.
„Pertraukėlių metu skatinu pasakoti tik gražius dalykus, pajuokauti“, – sako Senelių globos namų direktorė.

Anot jos, tokia nuostata dvigubai svarbiau nei kitiems yra socialiniams darbuotojams, kurių darbas išties yra labai sunkus, neigiamų emocijų jame – apstu, o atlygis už tą darbą – menkas. Tad žmogui būtina bent jau pačiam save pasaugoti.Valodskiene su kolegemis

Dar labai svarbu stengtis pamatyti kuo daugiau gražių pavyzdžių, pabendrauti su daug pasiekusiais žmonėmis ir vengti bendravimo su pikta linkinčiais.

Seniai suvokusi tiesą, jog daugumos ligų priežastis yra blogos emocijos ir stresas, D.Valodskienė ne tik deklaruoja tokias taisykles, bet ir pati jomis vadovaujasi savo kasdienybėje. „Seniai pastebėjau, kad jei pamatau kito žmogaus skausmą, ašaras, dar labai ilgai būna negera širdyje, net jei to žmogaus ir nepažįstu“, – sako ji.

Todėl ji skuba išjungti televizorių prasidėjus kriminalinėms žinioms. Ir vėl jį įjungia, kai rodoma kokia nors psichologinė ar „Discovery“ kanalo pažintinė laida, geras filmas.

Mėgsta ir keliauti, ir pabūti viena

Gražių pavyzdžių savo aplinkoje ji sako matanti apsčiai. Ypač D.Valodskienei imponuoja geras jaunimas – tokių jaunų žmonių ji sutinka ypač dažnai.

„Aplink save matau labai daug gerų, kitam gera linkinčių žmonių. Tai – ne tik mano artimieji, bet ir kolegės. Gyvename tarsi šeima – ir sielvartu, ir džiaugsmais dalijamės“, – sako direktorė.

Nebaugina D.Valodskienės ir vienatvės valandėlės. Anot jos, tuomet įsitaisanti su knyga rankoje, ypač – jei ta knyga gyvenimiška, tikrais faktais paremta. Labai gerai tuomet jaučiasi. „Netgi mėgstu pabūti viena“, – reziumuoja direktorė.
Tačiau dažną jos vienatvės valandėlę atima anūkės, kurios, pasak pačios D.Valodskienės, jau konkuruoja tarpusavyje dėl tų valandėlių su ja. O močiutė stengiasi, kad jos nepraeitų tuščiai. Prisipažįsta, jog pati paskaitanti jaunatviškos literatūros ir pasidominti šiandienos jaunimo problemomis, kad turėtų apie ką kalbėtis su paauglėmis.

Tikras gerų emocijų užtaisas jai yra ir kelionės, kuriose tiesiog atsigaunanti, o rūpesčiai nežinia kur nuplaukiantys.

Niekas nenori bendrauti su nelaimingu žmogumi

D.Valodskienė atvira – visa ši gėrio paieškos taktika sukurta remiantis asmeniniais pastebėjimais ir kurta ji tam, kad… ji pati gerai jaustųsi.
„Visada stengiuosi žmogui padėti ir jį padrąsinti, nes tai duoda gerą impulsą man pačiai, tuomet pati labai gerai jaučiuosi“, – sako ji.

Dar ji pasiūlo pasvarstyti, kas nori bendrauti su nelaimingu žmogumi? Tokių rasime mažai.    
„Taigi išvada peršasi pati: šypsokimės kitiems ir darykime gera vien iš egoistinių paskatų?“ – klausiame.

„Tikrai taip. Vien todėl, kad tai bumerangu sugrįš mums patiems, pakels nuotaiką mums patiems, padės išsaugoti optimizmą, o dėl to būsime sveikesni ir ilgiau gyvensime“, – apibendrina direktorė.