„Metų ūkininkai“ katytiškiai Peteraičiai: „Dienos mums yra per trumpos“

Peteraiciai 2Šiemetinio Šilutės rajono konkurso „Metų ūkis 2016“ I vietos nugalėtojai katytiškiai Vilija ir Robertas PETERAIČIAI savo ūkį įkūrė senelių ir prosenelių žemėje, kurioje kartu jau ūkininkauja net šeštoji jų karta – ir sūnus su šeima.

Geriausi metų ūkininkai juokauja iki pirmosios vietos ėję net keliolika metų, mat prieš 10-metį tame pačiame konkurse laimėjo II, o dar keliais metais anksčiau – III vietą.

Katytiškiai nedejuoja ir nesigaili pasirinkę žemdirbio kelią, bet kryptingai žengia pirmyn ir tiki, kad ir Lietuvoje jau viskas pradėjo judėti į gerąją pusę.

Kūrėsi proprosenelių žemėje

Visi – viename lizde: greta stovintys „artimiausių kaimynų“ – Roberto tėvų namai, kartu dirbantis sūnus Rokas su šeima, čia pat, tik kitoje keliuko pusėje, išstatytos fermos ir aplink plytinčios pievos – toks vaizdas pasitinka įsukus į geriausių metų ūkininkų Peteraičių sodybą.

Po išpuoselėtą teritoriją vedžiojantys šeimininkai pasakoja, jog šeimos šaknys šiame kaime įleistos net maždaug nuo 1830-ųjų, kuomet čia kūrėsi dar proproseneliai. Peteraitis su Budvyciu

Pats Robertas dar sovietmečiu iš tuometinio Katyčių tarybinio paukštininkystės ūkio gavo vadinamąjį alytnamį, kartu su tėvuku – dar šiek tiek technikos, ir pradėjo savarankišką ūkininkavimą. Žemės darbai nebuvo naujiena nei Robertui, nei šalia Katyčių, Versmininkuose, užaugusiai jo žmonai Vilijai, su kuria, Roberto žodžiais tariant, jiedu „susiuostė“ dar mokykloje.

Pradėję ūkininkauti abu jau buvo įgiję žemdirbiškas profesijas: ji – sodininkės – daržininkės, jis – techniko – mechaniko. Tad buvo kur pritaikyti įgytas žinias.

Ilgainiui ūkis plėtėsi, daugėjo dirbamų hektarų, didėjo ir galvijų banda. Šiandien šeima dirba pusšimtį nuosavos ir dar apie 30 hektarų nuomojamos žemės, jų pievose ganosi daugiau kaip 70-ies galvijų banda. Joje – beveik 50 melžiamų karvių, kurių dauguma – Holšteinų veislės, bet yra ir mišrūnių. Banda kontroliuojama, kasmet kiekviena jų karvutė duoda vidutiniškai apie 7 tonas pieno .

Pieną katytiškiai parduoda „Marijampolės pieno koncervams“. Vasarą jo tiekia net iki 1200 kilogramų kasdien, žiemą, žinia, primilžiai menkesni, tačiau siekia 1000 kg.

Ūkio plėtrai reikėtų daugiau pajamų

Peteraiciai pieno saldytuvasKlausiami apie skaudžiausią šiandienos šalies pieno gamintojų problemą – supirkimo kainas, Robertas ir Vilija labai nedejuoja. Anot jų, iki šiol 14-15 centų už kilogramą buvo, o nuo rugsėjo supirkėjai žadėjo mokėti  apie 19 centų.
„Jau į gerąją pusę pradėjo judėti, tikiuosi, taip ir toliau eis“, – sako Robertas. Anot jo, čia tik neūkininkaujančiam žmogui atrodo, kad tie keli centai – smulkmena, bet tam, kuris kasdien apie toną pieno parduoda, iš jų „subėga“ nemenkos sumos.

Katytiškiai neslepia visą gyvenimą investuojantys į ūkį, o patiems, anot jų, bet nebelieka. Ne tik patiems, net ir ūkio plėtrai reikėtų kur kas daugiau, nei šiandien ūkininkai gali sau leisti.

Pastarieji dveji metai, anot Roberto, buvo itin sunkūs, nes pieno supirkimo kainos jau buvo sumenkintos iki neįsivaizduojamų žemumų. Todėl teko ir šeimos poreikius apriboti, ir investicijas į ūkio plėtrą nutraukti.

„Technikos pastaruoju metu tampa vis sunkiau įsigyti, tad laimė, kad reikalingą techniką ir padargus jau turime, o kartu ūkininkaujantis sūnus šiemet ir naują traktorių pirko“, – sako Robertas.

Liūtys nuotaiką pagadino

Kone dešimtmetį vyko Peteraičių modernios fermos statybos, kurioms reikėjo nemažai investicijų. Vadinamojo šaltojo tipo ferma išdygo visai šalia namų, ir dabar joje žiemą galima sutalpinti daugiau nei pusšimtį juodmargių.

Gyvuliai fermoje vaikšto palaidi, čia įrengtas 2,5 tonos pieno talpinantis šaldytuvas, 8 vietų melžimo aikštelė, buitinės patalpos ir net toks modernus patogumas, kaip specialus šepetys karvėms pasikasyti… R.Peteraičio pastebėjimu, vos per dvi savaites juodmargės prie jo taip priprato, kad dabar šioje fermos vietoje nuolat išsirikiuoja karvių eilės…

Didžiuma Peteraičių žemės – aplinkiniuose kaimuose, o greta namų – tik gal pusantro hektaro sklypas esantis aplink fermas. Ūkininkai pasakoja sėjantys viską, ko reikia savame ūkyje: kviečius, avižas, miežius, kukurūzus ir mišinius. Šiemet, anot Roberto, geras metas buvo tik kukurūzams, bet jam pavyko nuimti ir beveik visus kitus javus. Gal tik koks 10 arų laukuose liko.

„Tik grūdų kokybė šiemet jau prastesnė – tik pašarams tinka“, – sako katytiškis, pripažįstantis, kad liūtys nuotaiką šiek tiek pagadino.

Geros ir Peteraičių ganyklos. Paties Roberto žodžiais tariant, želia taip, kad žolės nėra kur dėti. Štai šiemet ūkininkas žada jau ketvirtą žolę imti, ir tai greičiausiai todėl, kad pavasariais pievas visada skystu mėšlu patręšia.

Dienos yra per trumpos

Ūkininkų šeimos diena prasideda 5 valandą ryto, o baigiasi sutemus. Pirmasis rytinis darbas – melžimas ir pieno tvarkymas – atima kelias valandas, 8 valandą jie pusryčiauja. R.Peteraitis sako ne kartą girdėjęs pasvarstymų, esą toliau visą dieną, iki pat vakarinio melžimo, jie esantys laisvi – o ką daugiau esą veikti?

„Iš tiesų mums diena per trumpa. Darbų turime tiek, kad vis kažko nespėjame“, – pasakoja katytiškiai.

Dirba jie tik patys, kartu su jaunojo ūkininko statusą jau turinčio sūnaus Roko šeima, padeda ir dukra Indrė.
Samdinių ūkyje nėra, o  iš kur juos reikėtų paimti, Peteraičiai nelabai įsivaizduoja. Anot jų, šiandien kaime samdyti tiesiog nėra ką, nes beveik nebeliko dirbti norinčių žmonių. Neverta šalia pasamdyto žmogaus stovėti ir vis jam aiškinti, kaip tą ar kitą darbą atlikti, greičiau patys jį padaro. 

Bet jie sako nesiskundžiantys, ir iš savo karvučių paskutinio lašo išspausti nebandantys. „Jauni būdami labiau draskėmės“, – šypteli Robertas.

Nepretendavo jie į Metų ūkininkų rinkimus, bet atvažiavusi seniūnijos komisija tarė „reikia“ ir Savivaldybės komisijai juos rekomendavo.

Lyg to būtų negana, katytiškius aplankė ir Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos komisija, renkanti pirmą kartą rajone surengto konkurso „Perspektyvus ūkininkas, tausojantis gyvūnus“ nugalėtojus. Šio konkurso nugalėtojai bus išrinkti iš 6 ūkių, rinkimai dar tik įpusėjo. 

Katytiškiai Peteraičiai kartu su kitais „Metų ūkio 2016“ konkurso nugalėtojais bus pagerbti ir apdovanoti rugsėjo 24 d. Žemaičių Naumiestyje vyksiančios Mykolinių – Derliaus šventės metu. Tą pačią dieną bus apdovanoti ir konkurso „Perspektyvus ūkininkas, tausojantis gyvūnus“ nugalėtojai.                   

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.