Šiemet konkurse „Metų ūkis 2013“ dalyvauti panoro 8 rajono ūkininkai, o speciali komisija atsakingai tikrino jų ūkininkavimo metodus, domėjosi daugeliu kitų dalykų.
Visų ūkių nugalėtoju pripažintas Vidos ir Algimanto Kliučinskų iš Užlieknių ūkis. II vieta atiteko Vainuto seniūnijos Balčių kaime gyvenantiems Aidai ir Audriui Vindžigelskiams, III vieta – Virginijai ir Jonui Macijauskams iš Šyšgirių.
Ūkininkauja užliejamoje zonoje
A.Kliučinskas jaunystėje įgijo zootechniko profesiją. Sovietmečiu darbavosi Ramučiuose fermos brigadininku, vėliau ir savąjį ūkį, jo žodžiais tariant, kasmet po karvutę pradėjo didinti.
Netrukus pirko Užliekniuose stovinčią fermą, greta išsistatė namą visai gausiai savo šeimai ir pradėjo plėtoti pieno ūkį.
Šiandien užliekniškio ūkyje yra 113 galvijų, 50 iš jų – melžiamos karvės. Dirba jis apie 100 ha nuosavos žemės, dar apie 80 ha nuomoja. Tie plotai visoje potvynio vandenų užliejamoje apylinkėje išsidėstę.
Ūkininkas turi visą būtiną techniką, pakankamai savo bandai ir pašarų prisiruošia. Jo Lietuvos juodmargės kasdien po 900 kilogramų pieno duoda. A.Kliučinskas sako, jog jo ūkyje primilžiai nemažėja ir žiemos metu, mat karvės veršiuojasi ištisus metus. Ūkininkas gali didžiuotis ne tik primilžiais, bet ir pieno kokybe, ji – ypač aukšta.
Užliekniškis smagiai pasakoja, kad jo juodmargės yra puikios sinoptikės ir apie artimiausios paros orus informuoja visos apylinkės ūkininkus. Pasirodo, jog karvės artėjant lietui iškelia galvas ir ilgai uosto orą. Taip jos elgiasi tik vasaros pradžioje, kuomet ūkininkams svarbu nepražiopsoti šienapjūtei palankių orų. Užtat ir skuba pas A.Kliučinską aplinkiniai sodiečiai, ir klausinėja, kaip tądien jo karvutės elgiasi…
Rudeniop A.Kliučinsko augintinės orų prognozavimu nebeužsiima.
Samdinių rasti sunku
Savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Alfredas Stasys Nausėda sako, jog komisiją ypač sužavėjo tai, kad šis ūkininkas nepaleido į platųjį pasaulį savo atžalų, o visus 4 savo vaikus įdarbino ūkyje. Čia dirba net tie, kurie įsikūrė Šilutėje.
Darbų pasiskirstymo nėra, kiekvienas daro tai, ką tuo metu labiausiai reikia daryti: vieni šeria gyvulius, kiti traktoriumi į laukus važiuoja, o ūkio šeimininkė Vida labiausiai mažiausiais veršeliais rūpinasi. Ūkininkas tikina pats vis dar esantis šeimos galva ir vadelių iš rankų nepaleidžiantis.
Gausi šeima gelbsti ir todėl, kad darbščių ir atsakingų samdinių šiandien kaime rasti yra itin sunku.
Nuo 2006-ųjų A.Kliučinskas dalyvavo Pieno ir Nitratų programose. Už pirmosios paramą pirko pieno liniją, remontavo patalpas, už antrosios – statė mėšlides ir srutinę. „Tai buvo sunkus laikas, dirbau dieną ir naktį“, – prisimena dabar.
Bet ypatingos naudos iš to darbo ūkininkas nepriskaičiavo. Anot jo, pelno buvo nedaug, tad ar dalyvauti kitose programose, jis dar gerai pagalvos.
Dabar A.Kliučinskas jaučiasi tik šiek tiek tvirčiau stovintis ant žemės, bet tikro užtikrintumo jausmo dėl rytdienos neturi. Visa tai todėl, kad niekaip nenuspėsi, kas bus rytoj: kokias kainas pasiūlys supirkėjai, kiek pabrangs kuras ir kokius mokesčius uždės valstybė.
Jis pasakoja pernykštį atvejį, kuomet dėl sumažintų pieno supirkimo kainų tik iš jo ūkio nuplaukė bene 100 000 litų planuoto pelno. Kiek per pastarąjį laiką pabrango degalai ir elektra, kiek papildomų mokesčių atsirado, jis jau nebeskaičiuoja. Bet pikčiausia yra dėl visų Lietuvos ūkininkų daliai tekusios tvarkos, kad mokesčius „Sodrai“ reikia mokėti, bet susirgęs ūkininkas apie nedarbingumo išmokas gali tik pasvajoti…
Savivaldybė nuveš į Kauną
A.S.Nausėda pastebi, jog norinčių dalyvauti „Metų ūkio“ konkurse skaičiai beveik nesikeičia – kasmet sulaukiama iki 10-ties paraiškų. Žinia, dalyvauti tokioje rajoninėje apžiūroje nėra lengva, nes reikalavimai konkurso dalyviams yra aukšti. Jų ūkiai turi būti įregistruoti Ūkininkų registre, komisija stebi ūkininkavimo metodus ir rezultatus, domisi, ar ūkininkai kelia savo kvalifikaciją, kaip panaudoja žemes, kaip tvarko savo sodybų aplinką, kokia pasėlių, pievų ir pastatų būklė, kaip apsirūpinę technika ir kokia jos būklė, kaip ji laikoma, kaip sandėliuojamos trąšos ir daugybe kitų dalykų.
Praėjusių metų nugalėtojai negali dalyvauti konkurse, jie gali būti kviečiami tik tapti vertinimo komisijos nariais.
Rajoninio turo nugalėtojai turi galimybę dalyvauti respublikinėje geriausių metų ūkininkų pagerbimo šventėje. Šiemet, kaip ir pernai, toks renginys vyks Kaune, planuojama – paskutinį lapkričio savaitgalį.
Rajono Savivaldybė savo geriausiems ūkininkams jokių dovanų nepažadėjo, tik įsipareigojo nuvežti trijų pirmųjų vietų laimėtojus į Kauną. Gavo pažadus, jog važiuos visos trys šeimos.