Dar spalio pradžioje ornitologai nerimaudami vis žvalgėsi į dangų, apžiūrėdavo tuščias gaudykles, kraipė galvomis ir klausė vieni kitų – kada gi tie paukštukai migruoti pradės?.. Pernai jau rugsėjo viduryje jie žiedais puošė mažųjų kojas.
Tačiau kas laukia, tas ir sulaukia – spalio 4-osios rytas suskambo tūkstančio mažųjų migrantų čiulbėjimu, skelbiančiu, kad darbymetis Ventės rago ornitologijos stotyje prasideda!
Ornitologijos stoties vedėjas Vytautas Jusys svarsto, kad beveik tris savaites vėlavusią paukščių migraciją galėjo lemti šaltas pavasaris: vėlai paukščiai padėjo kiaušinius, vėlai ir jų vaikai užaugo.
Pernai rugsėjo viduryje Ventės rage būdavo jau pats darbymetis, o šįmet spalio 2-ąją apžieduoti vos 185 paukštukai. Lietuvos žiniasklaida skelbė, kad tokio neįprasto rudens ornitologai dar neturėjo, paukščių gaudyklės prie marių tuščios…
Tačiau, palaukus beveik tris savaites, spalio 4-ąją Ventės ragas skendėjo paukščių balsuose. Tądien į tinklus pakliuvo daugiau nei tūkstantis sparnuočių. Nuo migracijos pradžios iki spalio 9 d. Ventės rago stotyje jau apžieduota daugiau nei 20 tūkst. paukštukų.
„Vejamės praėjusių metų skaičius: šiemet spalį sužiedavome jau daugiau negu pernai spalį. Kas ten žino, kiek rytoj mažųjų atskris“, – darbymečiu džiaugiasi V.Jusys.
Dabar į ornitologų rankas daugiausia papuola didžiųjų zylių. Tačiau tenka ir retesnius paukščius traukti iš gaudyklių – pavyzdžiui, geltonbruvę pečialindą. Pro Lietuvą praskrenda Ventės rage trumpam sustodami ir „užsieniečiai“ – paukščiai, jau papuošti belgiškais, rusiškais, vokiškais, lenkiškais žiedais…
Įsimaišius tarp ekskursantų, tik sužieduotą paukštuką paleisti į laisvę teko ir mums. Ramiai snūduriuojančius, ar tiesiog iš baimės pajudėti negalinčius nykštukus onitologas paguldė į delną. Tereikėjo tik papūsti jiems į pilvukus, ir kaip mat išskleidę sparnus jie pakilo į dangų toliau tęsti savo kelionę kartu su tūkstančiais kitų draugų…