Rugsėjo 2 – lapkričio 20 dienomis šalyje organizuojama kasmetinė gamtosauginė akcija „Lašiša 2013“, matyt, greitai taps nebereikalinga – tokią išvadą galima daryti todėl, kad jau savaitę kasdien dienomis ir naktimis reidus rengiantys Gyvosios gamtos inspektoriai brakonierių nebepagauna…
Lašišos ir šlakiai į nerštavietes migruoja rudens mėnesiais, todėl tuo metu kasmet suaktyvėdavo juos žvejojantys brakonieriai. Tad ir šias žuvis sauganti akcija kasmet organizuojama rudens pradžioje.
Ir šiemet Gyvosios gamtos inspektoriai pasirengę imtis visų priemonių, kad šių retų ir vertingų žuvų neršto metu kuo daugiau jų būtų išsaugota. Naktiniuose ir dieniniuose reiduose dalyvauja ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, Nemuno deltos regioninio parko specialistai.
„Brakonierių nebeliko, o tiksliau, palyginti su panašiu praėjusių metų laikotarpiu, jų sumažėjo mažiausiai 3 kartus“, – taip šiemetinę situaciją vertina Gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas Stanislovas Sudeikis.
Pasak jo, per pirmąją rugsėjo savaitę buvo organizuota beveik 10 reidų ir jų metu nepagauta nė vieno brakonieriaus, tik seniai užmestas ir, matyt, jau užmirštas tinklas ištrauktas iš Skirvytės…
Gyvosios gamtos inspekcijos viršininko nuomone, pagrindinė priežastis, dėl kurios brakonieriai nebesiryžta rizikuoti žvejoti draudžiamomis priemonėmis ir draudžiamu laiku, yra smarkiai padidintos baudos už gamtai padarytą žalą. Jei anksčiau už gerą žuvies laimikį tekdavo pakloti iki kelių tūkstančių litų, tai dabar už tą patį kiekį tokios pat žuvies netenkama ir keliasdešimties tūkstantėlių. Tokią prabangą sau leisti gali toli gražu ne kiekvienas brakonierius.
Beje, padarius žuvų ištekliams ypač didelę žalą galima netekti net laisvės – už brakonieriavimą numatyta bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 4 metų.
Nemuno deltos ir Kuršių marių regione reidai turėtų trukti iki spalio 20-tosios, o kituose Lietuvos regionuose jie tęsis iki lapkričio pabaigos.
Tokią kasmetinę akciją Gyvosios gamtos specialistai vadina kone formalumu, nes, anot S.Sudeikio, visus metus stengiamasi budėti ir rengti reidus tose vietose, kur dažniausiai brakonieriaujama. „Akcijos metu didesnis dėmesys skiriamas toms upėms, kuriomis keliauja lašišos ir šlakiai“, – sako S.Sudeikis.
Pasak mūsų Gyvosios gamtos inspekcijos vadovo, pasitaiko, kad lašišos ar šlakiai į tinklus pakliūva ir kitais metų mėnesiais. Lašišos greit nugaišta, tad paleisti jas atgal į upes nebėra prasmės. Jas pagavę žvejai privalo apie tokį laimikį informuoti gamtosaugininkus. Dažniausiai informuoja.
Šiuo metu Kuršių mariose lašišų nėra. Jos pasirodo prastesniu oru.
Aplinkos ministerija praneša, kad nuo šiol sugavus lašišą ar šlakį, per 5 min. turi būti nuplėšiama pažymėta žvejo mėgėjo kortelės dalis, ir tokia kortelė jau nebegalioja.
Jeigu žvejas buvo įsigijęs tik šią kortelę ir neturi žvejo mėgėjo bilieto, jis nebeturi teisės toliau žvejoti ne tik lašišas, bet ir kitas žuvis.
– Gabenant sugautą lašišą ar šlakį privaloma turėti jų teisėtą įsigijimą patvirtinantį dokumentą – žvejo mėgėjo kortelę lašišų ir šlakių žvejybai. Prieš važiuojant į žūklę turite išsiaiškinti, ar jūsų pasirinktoje vietoje tikrai galima žvejoti, nes gaudyti lašišas ir šlakius galima tik tam tikru aiku ir tam tikruose upių ruožuose.
– Dar viena naujovė – nuo šiol žvejybos leidimus galės įsigyti ir svečiai iš užsienio.
Aplinkos ministerija primena, kad norintieji gaudyti lašišines žuvis tam skirtose nustatytose vietose privalo įsigyti žvejo mėgėjo kortelę, kuri 1 dienai kainuoja 10 Lt. Ją galima nusipirkti naudojantis elektronine aplinkosaugos leidimų informacine sistema ALIS http://alis.am.lt. Nuo rugsėjo 5 d. tokią kortelę jau bus galima įsigyti ir „Perlo“ terminaluose.
Gaudant lašišines žuvis būtina žinoti:
– Leidžiama žvejoti tik didesnes kaip 65 cm ilgio lašišas ar šlakius.
– Per vieną žvejybą galima sugauti tik vieną lašišą ar šlakį.
– Žvejoti lašišas ar šlakius galima tik tam tikru laiku ir tam tikruose upių ruožuose.
– Draudžiama prekiauti sužvejotomis lašišomis ar šlakiais.
Atsakomybė už žvejybos taisyklių pažeidimus
Už lašišos ar šlakio sugavimą be žvejo mėgėjo kortelės gresia administracinė atsakomybė – įspėjimas arba bauda nuo 25 Lt iki 200 Lt su pažeidimo padarymo įrankių (pvz., spiningo) ir priemonių (pvz., valties) konfiskavimu ar be jo. Už lašišos ar šlakio sugavimą draudžiamais žvejybos įrankiais (pvz., tinklu, žeberklu ar pan.) numatyta bauda nuo 400 iki 1000 litų.
Taip pat pažeidėjas turi atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą. Pvz., už vieną neteisėtai sugautą lašišą ar šlakį teks sumokėti daugiau kaip du tūkstančius litų. Jeigu ši žuvis neteisėtai sugaunama ichtiologiniame draustinyje ar rezervate, taikomas trigubas padarytos žalos žuvims apskaičiavimo bazinis įkainis – už lašišą tektų sumokėti daugiau kaip 6 tūkst. litų.