1989 m. rugpjūčio 23 d., minint nusikalstamo Molotovo–Ribentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų pasirašymo 50-ąsias metines, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, Estijos ir Latvijos liaudies frontai suorganizavo Baltijos kelią. Tai buvo 650 km gyva grandinė, jungusi trijų Sovietų Sąjungos okupuotų valstybių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną. Skaičiuota, kad nuo Gedimino pilies Vilniuje iki Hermano bokšto Taline rankomis susikibę išsirikiavo apie 2 mln. žmonių. Pusė jų buvo lietuviai. Taip buvo išreikštas protestas prieš slaptuosius protokolus ir Baltijos šalių nepriklausomybės panaikinimą.
Baltijos kelias įrašytas į UNESCO Pasaulio atminties sąrašą kaip unikalus šių laikų istorijos reiškinys, pademonstravęs trijų šalių žmonių pasiryžimą siekti nepriklausomybės.
Baltijos kelyje stovėjo ir tūkstančiai šilutiškių, kuriems buvo paskirta vieta kelyje iš Panevėžio į Pasvalį. Iš Šilutės Sąjūdžio būstinės pajudėjo net 21 autobuso kolona, prie jos jungėsi kiti autobusai, organizacijų transportas ir pavieniai žmonės. Manoma, kad renginyje dalyvavo apie 3–4 tūkst. Pamario gyventojų.
Šilutės H. Šojaus muziejus pakvietė kraštiečius susiburti ir kartu paminėti vieną reikšmingiausių Lietuvos bei Baltijos valstybių istorijos įvykių. Čia surengtas Europos dienai stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti bei Baltijos kelio dienai skirtas renginys. Lankytojų laukė edukacinės veiklos mažiesiems, dainų programa su krašto meno kolektyvais, vyko filmo „Nepakartojamas Baltijos kelias“ peržiūra.