Kovo 12-osios, sekmadienio, vakarą Rusnės miestelis pagaliau pakvipo stintomis. Žinia, kad gausesni pirmųjų stintų būriai atkako iki miestelio pakrančių, sujudino Rusnės vyrus. Kada gi dar graibštais, saloje vadinamais keseliais, galėsi prisisemti sidabru blizgančių žuvelių?
Mingės kaime šimtai stintautojų stintų laimikiais mėgavosi nuo penktadienio. Jie ir čia tirštai nusėdo Minijos krantus, o jų automobiliai išsirikiavo į 5 kilometrų ilgio eilę…
Tykojo visą savaitę
Jau nuo praėjusios savaitės pradžios rusniškių būrelis lūkuriavo stintų vadinamajame 
gamtosaugininkų uostelyje Rusnėje. Pirmieji laimikiai – vos kelios žuvytės, sugautos per dieną ir vėlų vakarą, – aitrino viltį, kad tuoj, tuoj jų bus daugiau.
Sekmadienio vakarą kantriausi žvejai uostelyje per porą valandų jau turėjo sugavę po kilogramą ar kelis kilogramus stintų.
Skaniausias stintoms masalas, pasak meškeriotojų, – raudės ar kuojos gabaliukai. Jeigu tokio masalo nėra, stintos kimba ir ant jų pačių gentainių gabaliukų.
Gausesnis laimikis uostelyje kaip mat sujudino graibštininkus. Atmatos upės pakrantėje ir nuo Skirvytės upės pirmosios krantinės jie per vakarą prigaudė net po kelis kibirus stintų. Sekmadienio vakarą bent porą valandų keseliautojams į graibštus krito po 10-12 stintų per vieną grybštelėjimą. Apie 22 valandą vakaro stintų srautas sumažėjo.
Spustelėjęs šaltukas apledijo graibštų kotus, ir žvejoti liko tik patys kantriausi.
Keli kilogramai pirmųjų stintų – puikus laimikis šeimos stalui.
Antplūdis Mingėje
Keliomis dienomis anksčiau nei Rusnėje, stintomis pakvipo Minijos (Mingės) kaimas. Nuo praėjusio penktadienio žvejai mėgėjai aptūpė Minijos pakrantes – ir per pusdienį meškerėmis jie sugauna po puskibirį stintų.
Todėl nenuostabu, kad praėjusį savaitgalį abi Mingės kaimo pakrantės tirštai buvo aplipusios žvejų, suvažiavusių iš visos Lietuvos. Jų automobiliai pakelėse nusidriekė kilometrinėse eilėse. Kai kurie žvejai buvo pasiryžę važiuoti į Rusnę, tačiau nuo tokio žygio juos sulaikė ant Rusnės kelio dar vis esantis potvynio vanduo. Sekmadienį virš kelio dar vis laikėsi apie 25 cm vandens.
Minijos kaimo seniūnaitis Jurgis Gečas “Šilutės naujienoms” pasakojo, kad su stintų antplūdžiu atgijo ir kaimo turizmo sodybų gyvenimas. Ko gero, visose kaimo turizmo sodybose buvo išnuomoti visi kambariai. Ypač svečių netrūko penktadienio ir šeštadienio naktimis. Seniūnaitis tikisi, kad žvejų bus ir visomis savaitės dienomis.
Profesionalai tik bando
Žvejybos įmonių asociacijos „Lampetra“ vadovė Siga Jakubauskienė „Šilutės naujienoms“ pasakojo, kad trys žvejų grandys kiekvieną vakarą Skirvytės upėje pabando traukti tinklus. Pusdėžė stintų iš vieno masto ar visai tuščias tinklas vis rodo, kad stintų tuntai dar neužplūdo.
Žvejai mėgėjai, S.Jakubauskienės nuomone, pagauna retai išsiblaškiusius stintų žvalgus, kurie žiemojo Kuršių mariose ir dabar užklydo į upes.
S.Jakubauskienės duomenimis, Kuršių mariose, Atmatoje ir ypač Skirvytės upėje dar nepakankamai sušilo vanduo, kad gausūs stintų būriai užplauktų į mūsų upes. Stintos upėmis aukštyn geriausiai kyla, kai vandens temperatūra pakyla per 4-5 laipsnius. Dabar vandens temperatūra siekia vos 2-3 laipsnius.
Profesionalams žvejams nerimą kelią ir faktas, kad šiemet neįprastai mažai stintų iš Baltijos jūros užplaukė į Kuršių marias. Bet, pasak S.Jakubauskienės, žvejai tikisi, kad atšilus orams stintų pulkai dar atkeliaus.
Mūsų krašto žvejus optimizmu stebina Rusijos Kaliningrado srities Slavsko rajono žvejai. Šiemet jų gausu kaip nė vienais metais. Atmatos ir Skirvytės pakrantėse jau savaitę stovyklauja apie 10 kaimynų rusų grandžių.