Balandžio 25 d. minima Pasaulinė pingvinų diena, kuria siekiama supažindinti visuomenę su šiais charizmatiškais neskraidančiais paukščiais ir paskatinti labiau rūpintis jų apsauga.
Balandžio 25 d. prasideda kasmetinė pingvinų migracija, pirmą kartą stebėta Mc Murdo mokslinėje stotyje Antarktidoje. Čia dirbantys mokslininkai pastebėjo, jog kasmet būtent šią dieną Adelės pingvinų kolonija sugrįždavo į sausumą po jūroje praleistų mėnesių.
Tyrėjai pradėjo laukti pingvinų grįžimo ir ta proga rengti šventes – per keletą metų tai išaugo iki Pasaulinės pingvinų dienos, prie kurios šventimo gali prisijungti visi pingvinų mylėtojai.
Gyvenimas vandenyje
Pingvinai yra neskraidančių vandens paukščių šeima, kurie sausumoje yra itin nerangūs, o vandenyje atvirkščiai – greiti ir grakštūs. Pingvinų sparnai evoliucijos eigoje pavirto į plaukmenis. Jie yra tobuli plaukikai, jūroje praleidžiantys apie tris ketvirčius savo gyvenimo. Kai kurios pingvinų rūšys išlipa į sausumą tik tada, kai ateina metas keisti plunksnas ar vesti vaikus.
Pingvinai medžioja tik vandenyje. Jie gaudo įvairius jūros gyvius, pavyzdžiui, krilį, kalmarus ir įvairias žuvis. Pingvinai neturi dantų, todėl grobį praryja jo nekramtę.
Skaičiuojama, jog šiuo metu pasaulyje gyvena nuo 17 iki 20 skirtingų pingvinų rūšių. Patys didžiausi, imperatoriškieji pingvinai, siekia apie metrą, o mažieji pingvinai, kaip išduoda jų pavadinimas, yra patys mažiausi – vos 25 cm ūgio ir 1,1 kg svorio.
Nors visi pingvinai turi juodas ir baltas plunksnas, kiekviena rūšis pasižymi savitais raštais ir žymėmis. Juodų ir baltų plunksnų kombinacija itin efektyviai maskuoja ir apsaugo paukščius vandenyje nuo plėšrūnų, pavyzdžiui, orkų ir ruonių. Pingvinai plunksnas keičia kasmet.
Nors daugumai pingvinai asocijuojasi su Antarktida, kai kurios rūšys gyvena gerokai šiltesniuose kraštuose, netoli pusiaujo.
Laisvėje pingvinai beveik išimtinai gyvena pietų pusrutulyje: Antarktidoje, Naujoje Zelandijoje ir piečiausiuose Pietų Amerikos bei Afrikos taškuose.
Vienintelė išimtis yra Galapagų pingvinai. Pusiaujo linija eina per vieną iš jų gyvenamų salų, todėl šie paukščiai retkarčiais apsilanko ir šiaurės pusrutulyje. Pingvinai paprastai gyvena salose ar kitose atokiose vietovėse, kur sausumos plėšrūnų keliamas pavojus yra minimalus.
13 pingvinų rūšių yra nykstančios, keletui išnykimas gresia greitu metu. Pagrindinės priežastys, dėl kurių smarkiai mažėja šių paukščių populiacijos, yra tarša, žmonių kaimynystė ir buveinių naikinimas, taip pat įvairūs plėšrūnai, pavyzdžiui, šunys, katės ir žebenkštys, kuriuos žmonės atgabeno į pingvinų gyvenamas vietoves.
Komercinė žvejyba taip pat kenkia pingvinams, nes šie kartais įsipainioja į tinklus ir paskęsta. Naftos išsiliejimai, dumblių žydėjimai ir klimato kaita – visa tai taip pat prisideda prie šių žavių krypuotojų skaičiaus mažėjimo.
Kai kurios pingvinų rūšys nyksta sparčiau nei kitos. Šiuo metu visoje planetoje gyvena apie 40-50 mln. šių paukščių, bet iš jų vos 5 tūkst. sudaro Galapagų pingvinai ir vos 1,6 tūkst. – Naujosios Zelandijos geltonakiai pingvinai.
Pora visam gyvenimui
Nepaisant skirtumų tarp rūšių, visi pingvinai pasižymi bendruomeniškumu. Jie sudaro poras ir gyvena grupėse, kurių narių skaičius gali siekti tūkstančius.
Pingvinų dauginimasis yra lėtas procesas. Poravimosi sezonas vyksta tik vieną kartą metuose, paprastai pavasarį arba vasarą. Karališkieji ir imperatoriškieji pingvinai padeda tik vieną kiaušinį, kitos rūšys paprastai deda po du. Dauguma pingvinų yra monogamiški ir poruojasi su tuo pačiu partneriu metai iš metų.
Kaip pingvinai suranda vieni kitus tūkstantinėse grupėse, jūroje juodai baltų kūnų? Kiekvienas gyvūnas leidžia tik jam būdingą garsą, pagal tai partneriai suranda vienas kitą ar pasimetę jaunikliai suranda savo tėvus.
Pas imperatoriškuosius pingvinus tipiški patelių ir patinėlių vaidmenys yra sukeisti vietomis. Patinėliai tupi ant kiaušinių, kol jų partnerė keletą mėnesių maitinasi jūroje. Jeigu jauniklis išsirita iki sugrįžtant patelei, jį žindo taip pat patinėlis – specialus pienas yra gaminamas vyriškos lyties pingvinų stemplėse.
Nors daugumos pingvinų rūšių vyriškos ir moteriškos lyties individai vienas nuo kito išoriškai nesiskiria, pateles poravimosi sezono metu kartais galima atskirti pagal žemėtus pėdsakus, kuriuos ant jų nugarų palieka patinėliai.
Žemiau pateikiamos ištraukos iš pernai pasirodžiusio BBC dokumentinio serialo apie pingvinus. Pirmojoje, imperatoriškieji pingvinai susipažįsta su ištisus metus juos filmuosiančia „imperatoriškąja“ kamera.
Dokumentinio serialo juokingiausios ištraukos – kokie iš tiesų nerangūs sausumoje būna pingvinai.
Rašyti atsakymą